320. Tiek įrašų čia sutilpo per 3 metus. Tiek minčių, tiek jausmų. Tik galybė eilučių. Galybė manęs. Per daug? Galbūt. Bet ne. Būtent tiek, kiek aš norėjau, kad būtų.
Akiniuotas spindulėlis. Aš, arba tai, kuo noriu būti. Noras per visą šį laiką nepasikeitė - būti spinduliu. Kažkam. Kažkieno gyvenime. Tik aš kitokia. Užaugusi. Ne, netinkamas žodis. Aš turbūt niekada neužaugusiu. Verčiau išaugusi. O šis tinklaraštis man tapo per mažas.
Nežinau, galbūt laikui bėgant sukursiu kitą. Tokį, kurio niekas neskaitys ir niekas negirdės. O gal ir girdės - bet netyčia. O gal ir ne. Gal tai bus visko pabaiga - mano rašymo, mano istorijų. Mano jausmų išliejimo. Jaučiu, kad ta pabaiga turėjo būti anksčiau - daug anksčiau. Tik nesiryžau. Gaila? Taip.
321. Gražus skaičius. Tegul toks ir lieka. 321-ojo įrašo. Paskutiniojo.
O gal dar grįšiu. Galbūt.
Tik kitaip.
Kitu pavidalu.
-
Iš karto nuoširdžiai atsiprašau šių dalykų mylėtojų, nu bet per daug neapykantos susikaupė, kad bambėčiau tik savo draugų facebook'o lan... -
Laiko nėra, tai tik mūsų dalia – skaičiuoti. Melo nėra, bet išmokome mes meluoti. Oras yra, bet kažkaip kažkada sustojam kvėpuoti. Meilė ... -
Delne tvirtai spaudžiu prisiminimus. Nežinau, kas aš per žmogus, bet nenoriu jų paleisti ir, tiesą pasakius, nežinau, ar kada išdrįsiu tai p...