2016. Keistas laikas. Tiek nesveikai daug blogo, tačiau tiek daug naujo ir nepatirto. Šiemet jaučiau, kad augu. Mačiau, kaip kai kurios svajonės nuplaukia kartu su minkštais vasariniais debesimis, regėjau, kaip kai kurie troškimai įsižiebia tarp rugpjūčio žvaigždžių. Įsižiebia ir krinta man tiesiai į delną.
Ir aš vėl įsimyliu
Skvarbus žvilgnis žiūrėjo tiesiai į mane. Nenutrūkstamai. Ilgai. Nežinau, galbūt tai buvo savotiškos hipnozės būsena, bet tos dvi gilios akys buvo įsmeigtos į mane. Žiūrėjau ir aš. Bet neištverdavau. Buvau per silpna.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
321
320. Tiek įrašų čia sutilpo per 3 metus. Tiek minčių, tiek jausmų. Tik galybė eilučių. Galybė manęs. Per daug? Galbūt. Bet ne. Būtent tie...
-
Tiesą pasakius, jaučiuosi pametusi dalelę savęs. Taip, neberašau. Beveik. Kodėl beveik? Nes jei rašau, tai ištrinu. O tai beveik nesiskai...
-
Šiandien visi keistai tylūs. Jei dažniausiai bendraklasiai klykauja į visas puses, tai šiandien tik užsiima kas kuo. Štai vieni daro asmenuk...
-
Iš karto nuoširdžiai atsiprašau šių dalykų mylėtojų, nu bet per daug neapykantos susikaupė, kad bambėčiau tik savo draugų facebook'o lan...