2016. Keistas laikas. Tiek nesveikai daug blogo, tačiau tiek daug naujo ir nepatirto. Šiemet jaučiau, kad augu. Mačiau, kaip kai kurios svajonės nuplaukia kartu su minkštais vasariniais debesimis, regėjau, kaip kai kurie troškimai įsižiebia tarp rugpjūčio žvaigždžių. Įsižiebia ir krinta man tiesiai į delną.
Ir aš vėl įsimyliu
Skvarbus žvilgnis žiūrėjo tiesiai į mane. Nenutrūkstamai. Ilgai. Nežinau, galbūt tai buvo savotiškos hipnozės būsena, bet tos dvi gilios akys buvo įsmeigtos į mane. Žiūrėjau ir aš. Bet neištverdavau. Buvau per silpna.
Užsisakykite:
Komentarai (Atom)
321
320. Tiek įrašų čia sutilpo per 3 metus. Tiek minčių, tiek jausmų. Tik galybė eilučių. Galybė manęs. Per daug? Galbūt. Bet ne. Būtent tie...
-
Laiko nėra, tai tik mūsų dalia – skaičiuoti. Melo nėra, bet išmokome mes meluoti. Oras yra, bet kažkaip kažkada sustojam kvėpuoti. Meilė ...
-
Mielas Kalėdų seneli, Šiais metais norėčiau tavęs paprašyti daug, nors galbūt ir nebuvau visai gera, kaip Tu tikėjaisi. Su daug kuo pykausi...
-
Į mūsų mokyklą atvažiavo gatvės šokių mokykla. Gerai, ne mokykla, o tik vienas vyrukas iš šokių klubo "Extreme" (ar kažkokio panaš...