Kartais norisi išnykti. Ne, nemirti, tiesiog išnykti nuo žemės paviršiaus. Prarasti egzistavimą ir pasislėpti kur nors, kaip pasislepia šokoladas mano skrandyje. Arba sutikčiau būti kaip pienės pūkas. Norėčiau tiesiog būti tokia lengva ir nuskristi nepalikus nė pėdsako, išnykti iš aplinkinių akių. Pradėti gyvenimą iš naujo. Visai nuo nulio. Atgimti iš naujo. Susikurti save tokią, kokia esu. Nebenešioti tos nugludintos kaukės, neslėpti savo ydų, klaidų ir dėl to nekompleksuoti. Norėčiau, kad visi tokie būtų. Jokio melo. Jokios apgalės. Tiesiog žmogus, nuoširdumas ir juokas. Tiesiog.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
321
320. Tiek įrašų čia sutilpo per 3 metus. Tiek minčių, tiek jausmų. Tik galybė eilučių. Galybė manęs. Per daug? Galbūt. Bet ne. Būtent tie...
-
Laiko nėra, tai tik mūsų dalia – skaičiuoti. Melo nėra, bet išmokome mes meluoti. Oras yra, bet kažkaip kažkada sustojam kvėpuoti. Meilė ...
-
Mielas Kalėdų seneli, Šiais metais norėčiau tavęs paprašyti daug, nors galbūt ir nebuvau visai gera, kaip Tu tikėjaisi. Su daug kuo pykausi...
-
Į mūsų mokyklą atvažiavo gatvės šokių mokykla. Gerai, ne mokykla, o tik vienas vyrukas iš šokių klubo "Extreme" (ar kažkokio panaš...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą