Kartais norisi išnykti. Ne, nemirti, tiesiog išnykti nuo žemės paviršiaus. Prarasti egzistavimą ir pasislėpti kur nors, kaip pasislepia šokoladas mano skrandyje. Arba sutikčiau būti kaip pienės pūkas. Norėčiau tiesiog būti tokia lengva ir nuskristi nepalikus nė pėdsako, išnykti iš aplinkinių akių. Pradėti gyvenimą iš naujo. Visai nuo nulio. Atgimti iš naujo. Susikurti save tokią, kokia esu. Nebenešioti tos nugludintos kaukės, neslėpti savo ydų, klaidų ir dėl to nekompleksuoti. Norėčiau, kad visi tokie būtų. Jokio melo. Jokios apgalės. Tiesiog žmogus, nuoširdumas ir juokas. Tiesiog.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
321
320. Tiek įrašų čia sutilpo per 3 metus. Tiek minčių, tiek jausmų. Tik galybė eilučių. Galybė manęs. Per daug? Galbūt. Bet ne. Būtent tie...
- 
Drybsojau sau lovoje, mąsčiau apie gyvenimo prasmę (o jei rimtai - apie šaldytuvo turinį, ar verta eiti iki jo) ir prisiminiau vieną dalyką....
 - 
Internetas pilnas tekstų, keikiančių "tobulas" išverstapapes merginas. Bet niekur neteko matyti tekstų, keikiančių... Išverstabybi...
 - 
Mielas Kalėdų seneli, Šiais metais norėčiau tavęs paprašyti daug, nors galbūt ir nebuvau visai gera, kaip Tu tikėjaisi. Su daug kuo pykausi...
 
 
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą