Laiškas Kalėdų seneliui

Mielas Kalėdų seneli,

Šiais metais norėčiau tavęs paprašyti daug, nors galbūt ir nebuvau visai gera, kaip Tu tikėjaisi. Su daug kuo pykausi, kartais savo nuomonę reikšdavau ne vietoje ir nelaiku, nepatylėdavau, kai reikėdavo. Rėždavau visiems viską į akis, galbūt taip sukeldama kitų pasipiktinimą. Nepaisant to, būčiau dėkinga, jei išpildytum mano prašymus, kad ir kokie jie bebūtų.

Pirmiausia norėčiau paprašyti to, ko Tavęs prašė Aistė: taikos pasaulyje. Manau, niekas nenori būti Putino marionetė, valdoma jo grubių pirštų ir nesveikos galvos. Nenoriu naktį girdėti šūvių, nenoriu per TV3 žinias regėti kraupią realybę. Geriau tegul toliau rodo visai nereikšmingus dalykus, kaip zoologijos sode gimęs drambliukas ar Paryžiaus kalėdinė eglutė, bet jokiu gyvu ne karo vaizdus.

Antras dalykas, kurio norėčiau paprašyti - santarvė šeimoje. Nusibodo, tiesą pasakius, visi kivirčai, močiutės perdėtas rūpestis ir mamos absoliutus "o man dzin" rėžimas. Noriu, kad į namus galėčiau grįžti visiškai ramia širdimi. Kad nereiktų grįžtant mąstyti "Prie ko dabar prikibs?" "Dėl ko dabar riesis?" "Apie ką šiandien įnirtingai diskutuos?". Noriu turėti namus, o ne namą. Noriu turėti šeimą, o ne šeimos narius. Noriu būti rami būdama namie, o ne vis muzikos padedama atsijunginėti nuo pasaulio.

Dar norėčiau paprašyti stiprybės man. Stiprybės pasikeisti, nekišti savo nosies kur nereikia. Stiprybės pasilaikyti savo nuomonę sau ir jėgų ištverti kartais taip užknisančias dienas. Stiprybės perkęsti kitų replikas, prie kurių turėčiau būti įpratusi ir stiprybės  sunkiom dienom išstovėti ant kojų. Kartais tai būna taip sudėtinga...

Gerai būtų, jei po egle rasčiau maišelį su stebuklingomis dulkėmis, kurias paskelidusi panaikinčiau visą melą ir apgaulę, panaikinčiau visas mintis, priverčiančias žmones prisiminti kitų klaidas ir pamiršti gerus darbus. Noriu, kad pasaulyje būtų kuo daugiau to tikro nuoširdumo ir kuo mažiau kaukių. Pabodo kitų saldus melas, kuris, tiesą pasakius, visai neglosto širdies. Užkniso visų antrieji veidai, dėl kurių kaltės negali suprasti: bendrauji tuo žmogumi ar ne.

Ir būčiau be galo dėkinga Kalėdų proga gavusi kalėdinį džiaugsmą savo šeimai. Pasiilgau tikrų Kalėdų, kai gali pamiršti visus rūpesčius ir negalvoti, jog kažkada ši šventė buvo kitokia. Noriu matyti savo artimųjų laimingus veidus, o ne jų akyse įžvelgti ilgesį ir skausmą. Žinau, kažkada buvo kitaip, kažkada buvo pilniau ir džiugiau. Bet juk ir dabar tai įmanoma, tiesa? Reikia tik kažkieno pagalbos, nes manojo džiaugsmo keturiems asmenims  paprasčiausiai neužtenka...

Labai viliuosi, kad perskaitysi mano laišką ir išpildysi bent vieną norą.

Kuo nuoširdžiausiai,
Tavo didžiausia gerbėja
Rugilė