Nuo šiandienos popietės aš - lavonas

Su stūgaujančiu vėju į medžių viršūnes pakilo ir mano energija. Jėgų - absoliutus nulis.

Džiaugiausi, kad nusivilkau iki stotelės.
Džiaugiausi, kad iškentėjau vėjo mušimą joje.
Džiaugiausi, kad parsivilkau namo.
Džiaugiausi, kad pagaliau gavau normaliai pavalgyti.
Džiaigiausi savo šiltomis šlepetėmis.
Nesidžiaugiau tamo.lt tekstu skiltyje "Namų darbai".
Po beveik trijų valandų džiaugiuosi tą makalynę sudorojusi.
Ir be galo džiaugiuosi galėdama pajausti patalų glomones.

Visgi, turiu kuo džiaugtis. Net jei jaučiuosi kaip (ne)gyvas lavonas.

Spėkit, kas sėdint užmigs nespėjus suvalgyti jogurto indelio?