Kai tylą skambesy girdėsi,
O sapną žvaigždėje regėsi -
Pamirški tylą, priminki stygą,
Atrask stiprybę, nušliaužki mylią.
Kai baimę šuliny pasėsi
Ir laimę spintoje paslėpsi -
Atverk akis, pajausk širdim,
Įleiski jausmą savon mintin.
Patyrus stiprią skausmo mūšą,
Įkvėpus laisvės dalią rūsčią -
Nustok skubėti, išmok girdėti,
Suraski laimę tylos papėdėj.
Kai, rodos, viską jau patirsi
Ir sniego lygumas pamirši -
Sustok kentėti, suskubk mylėti,
Pamiršk liūdėti, išmok tikėti...
O sapną žvaigždėje regėsi -
Pamirški tylą, priminki stygą,
Atrask stiprybę, nušliaužki mylią.
Kai baimę šuliny pasėsi
Ir laimę spintoje paslėpsi -
Atverk akis, pajausk širdim,
Įleiski jausmą savon mintin.
Patyrus stiprią skausmo mūšą,
Įkvėpus laisvės dalią rūsčią -
Nustok skubėti, išmok girdėti,
Suraski laimę tylos papėdėj.
Kai, rodos, viską jau patirsi
Ir sniego lygumas pamirši -
Sustok kentėti, suskubk mylėti,
Pamiršk liūdėti, išmok tikėti...
Šiaip poeijos nemėgstu ir nesuprantu. Bet šis eilėraštis turi kažką tokio.. nuoširdaus ir paprasto. Labai. Labai gražu !
AtsakytiPanaikintiLabai smagu, kad patiko! Ačiū!
Panaikinti