Jei taip dar nors dvi dienos, apsiverksiu. Ne nu, kiek gi galima? Atsikeli-apsitvarkai-pasėdi-pavalgai-pažiūri kažką-nolifini-eini miegot. Jaučiuosi kaip bomžpakis prieš vartojimą - traiškomas ilgų nuobodulio (ar nuobudulio, ar nuobodolio, ar...) pirštų. Jei tai gyvenimas, tai kas tada pragaras (Aistut, pasiskolinau tavo frazę)? Lietus kiaurą dieną pliaupia kelinta diena iš eilės, aš negaliu net į nosį lauko iškišti! Kas per mėšlas? Kiek tai dar tęsis?
Ką tik perskaičiau savo parašytą pastraipą. Nu jo. Į nosį lauko įkišti - irgi variantas.
Man ant tiek nuvažiavo, kad net mokyklos laukti pradėjau. Veiksmas, nauja aplinka, nauja mokykla, šiaip naujovės. Svarbiausia - veiksmas. Taip išsiilgtas... Nors, realiai, vos prieš 4 dienas užsiėmimų buvo apstu. Ką gi. Vis tiek laukiu kažko veikiamo. Užkniso. Juodai. Noriu veiklos. Veiklos. Veiklos. Veiklos. Veiklos veiklos veiklos veiklos veiklos veiklos veiklos veiklos veiklos veiklos veiklos veiklos veiklos. Veeeeeiklos. Veiklos.
Iš nuobodulio ėmiau net klevo lapus karpyti. O šiaip, just for fun. Paskui aptingau. Irgi iš nuobodulio. Tikrai, jei bomžpakis turėtų jausmus, manau jis jaustųsi būtent taip, kaip aš dabar.
Veiklos. Kas nors. Prašau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą