320. Tiek įrašų čia sutilpo per 3 metus. Tiek minčių, tiek jausmų. Tik galybė eilučių. Galybė manęs. Per daug? Galbūt. Bet ne. Būtent tiek, kiek aš norėjau, kad būtų.
Akiniuotas spindulėlis. Aš, arba tai, kuo noriu būti. Noras per visą šį laiką nepasikeitė - būti spinduliu. Kažkam. Kažkieno gyvenime. Tik aš kitokia. Užaugusi. Ne, netinkamas žodis. Aš turbūt niekada neužaugusiu. Verčiau išaugusi. O šis tinklaraštis man tapo per mažas.
Nežinau, galbūt laikui bėgant sukursiu kitą. Tokį, kurio niekas neskaitys ir niekas negirdės. O gal ir girdės - bet netyčia. O gal ir ne. Gal tai bus visko pabaiga - mano rašymo, mano istorijų. Mano jausmų išliejimo. Jaučiu, kad ta pabaiga turėjo būti anksčiau - daug anksčiau. Tik nesiryžau. Gaila? Taip.
321. Gražus skaičius. Tegul toks ir lieka. 321-ojo įrašo. Paskutiniojo.
O gal dar grįšiu. Galbūt.
Tik kitaip.
Kitu pavidalu.
-
Internetas pilnas tekstų, keikiančių "tobulas" išverstapapes merginas. Bet niekur neteko matyti tekstų, keikiančių... Išverstabybi... -
Drybsojau sau lovoje, mąsčiau apie gyvenimo prasmę (o jei rimtai - apie šaldytuvo turinį, ar verta eiti iki jo) ir prisiminiau vieną dalyką.... -
Šiandien visi keistai tylūs. Jei dažniausiai bendraklasiai klykauja į visas puses, tai šiandien tik užsiima kas kuo. Štai vieni daro asmenuk...