Vienas, du, trys... Pažadu!

   Vienas, du trys... Vienas, du, trys... Lėtai, kad niekas nenugriūtų, sukasi pasaulis. Neša mus atsargiai, saugodamas nuo blogo ir tamybių. Tarsi rūpestinga mama šiltai apglėbia ir savo nugara užstoja visas pasaulio negandas... Laiko mus, lyg galėtumėme pabėgti. Tarsi vieną dieną išskleisime sparnus ir skrisime.   O šiandien sukuosi kartu. Vienas, du, trys... Vienas, du, trys... Juokdamasi slystu iš pasaulio rankų, skraisčioju aplink ir šoku. Ratu, ratu, ratu! Šypsausi ir sukuosi, kvatojuos ir bėgu nuo pasaulio. Būtų smagu, bet aš pailstu... ir vėl krintu į pasaulio glėbį.

   Klausau Passengerio. Tada Arctic Monkeys. Tada muzikos stilių truputį pakeičiu ir mane užlieja nuostabus Šopeno noktiurnas. Vėl šypdausi. Mano širdis šoka, o pačiai ramu ramu... Nes žinau, kad pasaulis mane saugo.

   Šiandien pasaulis saugo mane ir aš - tokia dėkinga. Tad mintyse, kur niekas negirdi, sukuždu: ,,Šiandien mane, o vėliau - aš. Ateis diena, kai aš gelbėsiu pasaulį. Pažadu. Pažadu... Pažadu!"

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

321

   320. Tiek įrašų čia sutilpo per 3 metus. Tiek minčių, tiek jausmų. Tik galybė eilučių. Galybė manęs. Per daug? Galbūt. Bet ne. Būtent tie...