Skaudina tik silpnieji

   Visada yra žmonių, kurie mums kenks. Sakys ar darys bloga, net nenutuokdami, prie ko tai gali privesti. Visada bus tų, kurie bijos. O bijodami skleis gandus, kurie ir tebus gandai - tačiau jais daug kas tikės. Visada bus tokių, kurie tyčia darys visiems bet ką, kas kitus įskaudins. Tam, kad neliktų įskaudinti patys. Kito skaudinimas - tik savisauga ir baimės skydas. Nes įžeisti sugeba tik bailiai.

   O įžeidimų auka neturi pasiduoti skausmui. Ji turi suprasti, jog visa tai - tik menka baimė, kurią kažkas bando užgožti. Auka privalo praeiti pro įžėją aukštai iškelta galva, o prireikus - net padėti. Nes karma yra. Neverta teptis rankų dėl silpnų, neverta dėl tų pačių kankintis. Nes tas, kuris iškenčia pasaulio išbandymus - laimi, o tie, kurie ginasi - patys pavargsta ir tampa silpni. Reikia tik sukaupti jėgas ir ignoruoti tai, kas skaudina. Susitelkti į tai, kas svarbu yra Tau. Ir tik tada, kai būsi trim galvom aukščiau už tuos, kurie skaudino, galėsi kandžiai pasakyti: ,,O kas dabar?". 

   Bet ne visi žmonės tokie. Yra tokių saulių, kurios būna šalia keisčiausiais momentais. Kurie nušviečia gyvenimus to galbūt net nesuvokdami. Kurie padeda žinute, šypsena ar būvimu šalia. Nes ne visi blogi. Ne visi silpni. Geriems karma irgi suveiks. Dvigubai. Nes už gerą atsilyginima geru.

   Ne visi silpni. Ne visi bailiai. Bet bailių geriau vengti.