Pasaulis beribis, o mes - standartuose

   Nežinau, kodėl taip yra. Kodėl pasaulis pilnas išgalvotų stereotipų ir žmonių, juos kuriančių. Kodėl aplink tiek daug, kurie tiki tais prasimanymais ir seka bei mėgdžioja tai, kas visiškai neturi prasmės. Neįsivaizduoju, kodėl mes turime tokius didelius standartus ir kodėl juokiamės iš tų, kurie jų nepaiso. Kodėl mes juokiamės iš drąsiausiųjų?


   Lieknas liemuo, naujos kolekcijos rūbai ir idealiai pečius apgaubiantys ilgi plaukai. Aukštas ūgis, madingo kirpimo šukuosena ir atlenti džinsai, verčiau primenantys pėdkelnes, nei kelnes. Daug širdučių instagrame ir šimtai sekėjų, komentuojančių širdeles po nuotraukomis. Tobulas makiažas, diskusijos apie penktadienio išgertuves ir didžiavimasis naujais batais. Minios jausmas, nušvilpimas žmogaus, pasakiusio kitaip, nei tu pats galvoji. Girdėta? Manau, ir dar kaip. Keista, bet tai mane pykina.

   Keista, tačiau man kelia pasišlykštėjimą tobuli žmonės. Tobula išvaizda, tobuli draugai ir aplinkinių žinomumas. Ir, aišku, garsaus žmogaus citata po nuotrauka nenurodant autoriaus (šitai man atrodo didžiausia nepagarba kuriančiam). Nežinau, kodėl, bet per prievartą pabuvusi tarp visus standartus atitinkančių žmonių, aš nesijaučiu savimi. Jaučiu, kaip nykstu. Kaip nyksta manoji aš. Tampu pilka pele, niekieno negirdima ir nematoma. Nes kitokių matyti niekas nenori.

   Didžiuojuosi tais, kurie nebijo būti tuo, kuo yra. Net jei visa salė švilpia, o praeinant koridoriumi visi varsto skersais žvilgsniais. Gera matyti tuos, kurie nesigėdija savęs ir žodį ,,kitoks" priima kaip ,,visoks". Nes taip ir turėtų būti. Esame per daug skirtingi, kad galėtumėme būti vienodi. O standartai nesuvienodina mūsų. Jie kaip tik išryškina mūsų skirtumus.

   Kodėl pasaulį vadiname beribiu, o sau įstatome išgalvotus rėmus, į kurios visomis išgalėmis stengiamės įsisprausti. Kodėl bijome būti tuo, kuo esame. Kam slėpti save, jei pasirodęs gali nuversti kalnus ir priversti kitus tau pavydėti?

   Kodėl mes nušvilpiame kitokį. Kodėl neleidžiame pasauliui išlikti margam. Kodėl.


2 komentarai:

  1. Gaila, bet taip yra. Tobulumo siekimas, pasikėlimas ir grožio kultas tampa pirmarūšiais dalykais. Nors iš jie tokie nėra. Tačiau šių dienų jaunimas yra per daug apsėstas "masės manija" jog tai suprastų..

    AtsakytiPanaikinti

321

   320. Tiek įrašų čia sutilpo per 3 metus. Tiek minčių, tiek jausmų. Tik galybė eilučių. Galybė manęs. Per daug? Galbūt. Bet ne. Būtent tie...