Kaip seniai kažką berašiau. Tas karštis taip išsekino... Nebeišlipu iš savo vėsiame kambaryje esančios lovos. Ten taip gera... (:D)
Rimtai. Galvojau mirsiu per karštį, o vat po pietų ir saulė dingo, ir perkūnija atsirado su gausiu lietum. Dabar einant į lauką neprošal ir megztinį užsimesti. Šitaip pasiilgau tokių orų... o keista. Juk taip laukiau karščio.
Kas keisčiausia, pradėjau mokyklos dalimis pasiilgti. Ne, ne mokslų. Tikrai ne. Bet, tarkim, valgyklos. Langų. Kai kurių pertraukų. Dienų, kai būna laisva pirma pamoka. Arba kai kurių pamokų, tarkim, kai kurių lietuvių, kai visą pamoką pražvengiam, arba fizikos, kai mokytojas nusišneka arba pašiepia klasės gėjus...
Bet tik to.
*pypt*, rimtai agurkai užnuodijo mane. Dar liepa nesibaigė, o aš jau mokyklos kažkiek pasiilgau. O gal tiesiog noriu sunaikinti tą nesveiką norą grįžti į stovyklą? Nes paprastai, kai turiu ką veikti (kad ir namų darbus daryti...) negalvoju tiek apie Balsius.
Ech.
Kodėl visi paskutiniai įrašai užsibaigia Balsiais?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą