Keista

Šįvakar aš klausausi tik vienos melodijos. Girdžiu tik tuos pasikartojančius garsų junginius nakties tyloje, niekas arba viskas tampa (ne)svarbu. Niekas arba viskas neduoda ramybės. Niekas arba viskas keistai sukasi galvoje - taip keistai, kaip gali suktis gyvenimas. O jis sugeba būti tikrai nenormalus.

Keista, kaip vieno žmogaus (ne)būvimas gali viską sugriauti.
Keista, kaip vieno žmogaus (ne)egzistavimas šalia gali viską pataisyti.
Keista, kad kai tu nori su kažkuo kalbėti, visi užsiėmę.
Keista, kad kai kiti nori bendrauti, tu esi kažin kur pradingęs. Net jei telefonas ar laisvas laikas šalia.
Keista, kad įmanoma taip stipriai kažko norėti.
Keista, kai supranti, koks tas troškimas paikas ir neįmanomas.
Keista kai suvoki, jog tu esi paikas, o ne svajonės.
Keista, kad taip stipriai galima norėti dingti. Į niekur.
Keista, kad įmanoma taip trokšti likti vienam. Gyventi vienam. Būti vienam.
Keista, jog gali suvogti, kad tai niekad nepasitaisys, bet lengvos ašaros vis vien kapsi skruostais.
Keista, kad nė nebandai tų ašarų nubraukti.
Keista, kad įmanoma taip stipriai kažko pasiilgti.
Keista, kad taip beprotiškai gali norėti kažką apkabinti.
Keista, kad to žmogaus niekad neapkabinsi.
Keista, kad gali taip pykti ant savęs.
Keista, kad visada susiprotėji po laiko ir tada gailiesi.
Keista, kokia laimė yra trumpa, o koks liūdesys ilgas.
Keista, kad iš tiesų net nenori būti vienas, bet tiesiog nenori būti su betkuo.
Keista yra tai, kad tavo širdį bergždžiai gali badyti adatos, nieko nesiūnančios.
Keista, kad sakydama "širdis" turime omeny jausmus ir/ar prisiminimus.
Keista, kad net ne adatos bado paširdžius, o gyvenimas.
Keista, jog gali išgirdęs kokio garso pradžią užsikimšti ausis ir nieko negirdėti.
Keista, jog slapčia vis vien klausaisi.
Keista, kad kai kuriuos filmus ar knygas gali žiūrėti/skaityti n kartų, o juos vis tiek suvogsi vis kitaip.
Keista, kiek atsitiktinumai turi įtakos mūsų gyvavimui.
Keista kaip gali norėti, kad tavo mintis išgirstų visi. Bet tada dingtum.
Keista, jog tuo pačiu niekam minties nenori rodyti. Tada užsimerkus eitum tolyn.
Keista, kokios keistos mintys gali užklupti naktį.

Nekeista, koks beprotiškas, nenuspėjamas ir žiaurus gali būti gyvenimas. Nekeista, kokie žiaurūs galime būti mes.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

321

   320. Tiek įrašų čia sutilpo per 3 metus. Tiek minčių, tiek jausmų. Tik galybė eilučių. Galybė manęs. Per daug? Galbūt. Bet ne. Būtent tie...