Lyg bobutė, besiskundžianti prasta sveikata

Velniška diena. Taip, ji būtent tokia ir buvo. Tik nežinau, prie kurios kategorijos ją priskirti: prie velniškai gerų ar velniškai blogų.

Seniai jau nejaučiau tokio nuovargio. Skauda visas galūnes: rankas vos pajudinu(atsispaudimų kaltė), kojas taip gelia, kad nerandu joms tinkamos padėties (ir vėl šaltis jas paveikė... Pats laikas išsitraukti žieminę striukę iki kelių) ir tais pačiais pirštais vos rašau šitas nesąmones (iš kur šitie skauda, neįsivaizduoju), o galva, man rodos, tuoj sprogs (bendras nuovargis daro savo). Žodžiu, mirštu. Absoliučiai visą šiandieną man atrodė, jog dabar - ketvirtadienis. Deje. Vis dar gyvenam antradienyje, o aš jau noriu nusišaut (nepagalvokit tiesiogine prasme. Manasis "nusišaut" reiškia gerą parą miego).

Keista, šitaip pavargau, nors nieko ypatingo nenuveikiau. Na, manęs laukė tik chemijos kontrolinis (vėl nenormalus: 5 uždaviniai po du taškus. Gero įvertinimo gauti neįmanoma) ir papiešimai dėl konferencijos. Supratau šį bei tą, kol projektavau senovines gryčias: architekte nebūsiu, dailininke irgi. Mokytoja kalba apie kažkokius šešėliavimus, čia tamsiau, čia šviesiau, čia netaip nupiešei... Jaučiaus kaip puponautas iš Želėjos atsidūręs Princestijoje. Rimtai. Vienas dalykas visiškai nedašunta: ar konferencijoje neturėtų būti svarbiausia tai, ką pasakysi, o ne tai, kaip pristatymą pateiksi? Užsireikė čia vos ne per visą aktų salę išsitęsusio koliažo, nepakanka mokytojoms filmo sukurto ar dar kažko. Spaudžia iš visų galų, atsakau.

Kad gavau pailsėti, supratau tik namie gavusi sriubinį bliūdą granatų sėklyčių. Ta rūgšti skanėsto bomba atnešė tikrą atgaivą smegenims, o po to laukęs karštas dušas pamažino galūnių nuovargį. Bet rimtai - tie granatai buvo net geriau už šiandien kebabinėje valgytus vištienos kepselius, kuriuos ragavau visiškai išbadėjusi (aha, kai esi alkanas visas maistas tampa skanesnis).

Tai va. Pasiguodžiau, pasidalinau savo šiandiena ir meldžiuosi, kad Dievulis suteiktų jėgų ištverti trečiadienį. Nekenčiu antradienių. Trečiadienių dar labiau (Dvi matematikos, dvi pamokos muzikos mokykloje, vėl tas bandymas šešėliuoti, nors visai nesigaudau tame reikale, vėl suknistas vakarinis autobusas ir vėl ruošimasis kontroliniui). Perleiskit kas nors savo energijos gabalėlį man, būčiau dėkinga...

2 komentarai:

  1. Ne vienai tau taip yra...Aš irgi jaučiuosi taip pat:/ Ber yra viena gera žinia : reikalai dėl karnavalo kaip ir pagerėjo:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tikiu. Man įdomu ar įmanoma tau jaustis kitaip, jei ir atsispaudimus darei, ir tas triobas piešei... Neesmė, kad mūsų ten 20% gal to darbo, mokytoja viską "taisė" :D :D

      Dėl karnavalo tai rimtai kietai. Iki devintos valandos, tik septintokai aštuntokai... O tuos šienus ištversim :) :)

      Panaikinti

321

   320. Tiek įrašų čia sutilpo per 3 metus. Tiek minčių, tiek jausmų. Tik galybė eilučių. Galybė manęs. Per daug? Galbūt. Bet ne. Būtent tie...