Skrajoja mano mintys kažkur aukštai aukštai, gal net aukščiau pačią visatą. O gal ir ne. Bet yra problema - jos vėl netupi savo vietose kaip ir priklauso mintims. Gerai: kartą, du, nu triskart į mėnesį dar nieko, tačiau kai kas antrą dieną manosios mintys palieka savo būveinę, pradedu jaustis tikrai nenormali. Nors kada aš tokia buvau...
Užsidėjau šį duetą dainų ant amžino kartojimosi. Deje, bet jos minčių neramina. Priešingai - verčia dar labiau mąstyti ir paleisti apmąstymus laisvėn. Žiūrėjau filmą - jis dar labiau sujaukė viską (tarp kitko, filmas superinis, kitaip - "Neliečiamieji"). Tikėjausi palaimą ir rasti tyloje, tačiau...
Galvoju apie praeitį, dabartį, ateitį... Kas buvo, ko galėjo nebūti, kas bus arba ko nebus. Arba tiesiog kas norėčiau, kad įvyktų. Arba kas geriau tegu niekada neatsitinka. Arba tiesiog kas lai įvyksta daug vėliau. Arba. Arba. Arba... Tiek daug pasirinkimo. Arba svajonių. Arba minčių.
Norėčiau, kad daug kas pasikeistų, kad viskas būtų kitaip, nei dabar. Nedaug tenoriu - tik vienų ar kitų akių man priešais veidą, veiklos (dėl kurios nebegaliu skųstis!) ir kartais ramybės. Taip. Šiandien iki šimtaprocentinės laimės trūksta tik keturių akių, kokių penkių šypsenų ir šešių balsų. Arba septynių.
Net kai šiandiena gavo laimę pabūti viena iš geresnių savaitėje, man kažko trūksta. Kas, kad blaiva svaigau zape su Agne ir picomis, kas, kad namie su Kamile ir sese iki vienuoliktos springau jau nebenorimu maistu, kuris toks skanus, bet jau nebelendantis į gerklę, kas, kad šypsausi. Viduje kažkas tuščia. Taip, tikrai noriu sulaukti keleto asmenų žinučių. Arba skambučio. Arba realaus pokalbio. Negaliu gyventi be bendravimo, o jei kažkurio asmens man stinga, tai jau negerai. Bėda tame, kad kitas nelabai gali ką ir pakeisti. Nebent tokio pat mąstymo, tokio pat humoro jausmo ir dar vienodesnės šypsenėlių sistemos. Nes... pasiilgstu, kai galiu rašyti kandžias replikas, arba kai galiu nuoširdžiai išsipasakoti. Arba pasijuokti. Arba tiesiog kalbėti apie viską. Trūksta, oi trūksta...
Gal miegas viską užglaistys. Gal... ir ne.
Jei nori kažko naujo, padaryk tai, ko niekada nesi dariusi. Ir šalin mintis. Negalvok. Tiesiog padaryk. Sėkmės. :)
AtsakytiPanaikintiNa, dabar jau veiklos atsirado - vėl galiu nervintis dėl to, jog tiek daug visko reikia padaryti ir kaip (ne)spėju. Ši dalis lyg ir įvykdyta...
PanaikintiBet ačiū. Turbūt rimtai reikia mažiau galvoti...
Ne, mintys yra gerai - mąstydama susikoncentruoji, įsigilini į save. Nenustok galvoti, nenustok ieškoti, bet nepamirš ir veikti.
AtsakytiPanaikintiLabai labai patiko ketvirtos pastraipos paskutinės eiltuės. Taip šiltai nuskambėjo.. :))
Na taip, galvojimas gerai, bet "kas per daug, tas nesveika".
PanaikintiIr ačiū už komentarą, džiaugiuosi, kad kažkas patiko :>
Hm, na, ne visai taip pasakiau. Nenustok mąstyti, bet kartais nepamiršk ir pailsėti. Pamedituoti. Stebėti rožės viduriuką. Tai irgi padeda pažinti save, susirinkti save ir savo mintis.
PanaikintiYra dalykų, kurių per daug būti tiesiog negali. Pavyzdžiui - meilės :)
O tavo įrašai man visada patinka, tik kartais kas nors iš jų įsimena labiau!
Ech, turbūt Tavo teisybė.
PanaikintiSu paskutiniu sakiniu labai paglostei širdelę... ačiū!