Šiukšles rūšiuoti lengva. Viena šiukšliadėžė stiklui, kita popieriui, o dar kita plastikui. O mintys? Kur jas reiktų dėti, kad pastarąsias išvežtų ir sunaikintų?
Gaila, kad žmogus dar neatrado tokio mechanizmo, kuris vienu paspaudimu ištrintų visus įkyrius pamąstymus iš galvos. Prietaisai išmanėja, žmogus taip pat, tačiau minčių išliejimas lieka toks pat. Kartais užtenka balto popieriaus lapo, kartais prireikia visos dienos, praleistos skambinant vienu ar kitu instrumentu. Kartais užtenka pašnekovo, kuris sugebėtų išklausyti, o kartais nepakanka viso pasaulio dėmesio...
Taip, žmogus tikrai išradingas. Kiekvienas susikuriame savąją minčių šiukšliadėžę, kur galėtume išmesti savąsias mintis, kad šios netrugdytų. Vienas kurs eiles, kitas šoks. Vienas pieš, kitas kalbės, o trečias galbūt tiesiog tylės. Kiekvienas iš mūsų turime savąją šiukšliadėžę, mažiau ar daugiau veiksmingą. Bet nėra tokios vietos, į kurią vienu mostelėjimu viską ištremtumėme iš pasąmonės. Visur reikia pastangų, net minčių šiukšlėms išmesti.
Tačiau niekada nesusimąstome, kad kartais pamąstymus norime išlieti būtent vienam asmeniui. Būtent tam, apie kurį ir yra visos mintys ir jausmai. Kartais geriausia šiukšliadėžė gali būti būtent šiukšlių kaltininkas... Net jei ta šiukšlinė gali būti visiškai nepasiekiama.
Ohhh. Tiesa, visiška tiesa. Tik nežinau, ar tos mintys tikrai yra šiukšlės? Galbūt tai yra tik eilutės, kurios turi būti sulipdytos su jų kaltininku? Toks palyginiamas gana grubus pasirodė, nes kai paminėjai "vieną asmenį" man prieš akis iškilo meilė, o meilės mintys - ne šiukšlės :)
AtsakytiPanaikintiNebent turėjai omenyje ne tai. Tuomet sutinku :) Čia gal mano pasaulio suvokimas dabar taip veikia - visur meilė, visur JIS, visur tik tyri jausmai...
Ir vis tik.. gerai tu rašai, tikrai gerai.
Na taip, galbūt kiek hiperbolizuoju. Padidinau tų minčių nesvarbą... Bet tą sekundę tos mintys atrodė visiškai nereikalingos ir įkyrios. Kartais jos ateina tada, kai mažiausiai reikia ir paprasčiausiai nori jas ištremti kuo toliau.
PanaikintiO vėliau vėl nori visus pamąstymus susigrąžinti.
Ech. Keistas tas jausmas, kai pati sau prieštarauju...