Nakties skambesy girdėti tik tankus manosios širdies plakimas. Rodos, šis kumščio dydžio raumuo tuos išlėks lauk iš krūtinės. Šaltas prakaitas jau nupylė visą kūną, o ausys dabar jau klausosi įsitempusios. Jaučiu, kaip akys per prievartą išplėstos nematomų žnyplių, tačiau protas jau reikalauja miego.
Pelė. Ji kątik perbėgo mano kambario grindis.
Turbūt šios fobijos niekad nepamesiu, kad ir kaip norėčiau. Vorų baimė dingo, sliekų ir šliužų - šiek tiek sumenkėjo. Nebebijau likti paskutinė per sportinius žaidimus (ech... o mažose dienose tokia gėda buvo būti lėčiausiai), o ir kaimo krautuvės pardavėja nebeatrodo tokia keistai pedofiliška.
Bet vat pelių tebebijau taip, kaip seniau. Širdis trankėsi jas išgirdus kai buvau ketverių, tebedreba ir dabar. Beveik niekas nepasikeitė.
Skirtumas tik tas, jog seniau puldavau klykti ir kviesdavau močiutę, kad ši palydėtų mane iki savosios lovos. Dabar tą skaudų riksmą užspaudžiu gerklėje ir nekeliauju miegoti kitur. Dabar pakišu galvą po kaldra, užkamšioju visus tarpus, kad neturėčiau sąlyčio su "laukiniu" oru (arba pele) ir tyliai kenčiu sukandusi dantis.
Taip, aš vis dar šitaip tragiškai bijau pelių.
Pelė. Ji kątik perbėgo mano kambario grindis.
Turbūt šios fobijos niekad nepamesiu, kad ir kaip norėčiau. Vorų baimė dingo, sliekų ir šliužų - šiek tiek sumenkėjo. Nebebijau likti paskutinė per sportinius žaidimus (ech... o mažose dienose tokia gėda buvo būti lėčiausiai), o ir kaimo krautuvės pardavėja nebeatrodo tokia keistai pedofiliška.
Bet vat pelių tebebijau taip, kaip seniau. Širdis trankėsi jas išgirdus kai buvau ketverių, tebedreba ir dabar. Beveik niekas nepasikeitė.
Skirtumas tik tas, jog seniau puldavau klykti ir kviesdavau močiutę, kad ši palydėtų mane iki savosios lovos. Dabar tą skaudų riksmą užspaudžiu gerklėje ir nekeliauju miegoti kitur. Dabar pakišu galvą po kaldra, užkamšioju visus tarpus, kad neturėčiau sąlyčio su "laukiniu" oru (arba pele) ir tyliai kenčiu sukandusi dantis.
Taip, aš vis dar šitaip tragiškai bijau pelių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą