Prietema. Viskas apsinešę šešėliais - visos rudens auksinės plynės, visi raudoni, akį rėžiantys spalio aksesuariai, visi sodriai rudi horizontai... Viskas, kas gali apsikloti pilku šešėliu, tą ir padarė. Tarp tamsios masės švysčioja tik rausvai auksinis dangus, saulė, paskutinius kartus bebučiuojanti žemę, ir mano mėlyni sportbačiai.
Bėgu. Vienas, du, vienas, du. Lengvai peršoku iškylančius krūmokšnius. Vienas, du, peršokt krūmą, vienas, du. Paskui save palieku tik vėją, kuris šioje distancijoje tampa rimčiausiu priešu. Vienas, du...
Mano tikslas - muzika, su kiekvienu žingsniu vis garsiau šnabždanti savo istoriją. Girdžiu ją, artėju link jos... Matau viso labo tik šviesų dangų tamsioje žemėje. Na, ir augalus prie mano sportbačių. Toliau jų beveik nieko neįžvelgiu - šešėlis nusprendė pažaisti slėpynių. Nepaisant tamsos ir vėjo, tiesiog skriete skrieju. Vis arčiau ir arčiau užburiančios melodijos, vis arčiau savo finišo.
Kai ausų būgneliai jau aiškiai girdi kiekvieną melodijos natą, pašoku ir paskęstu. Dangus maišosi su žeme, visas pasaulis tampa užgultas aukso, raudonos ir rudos spalvų (tiesa, kiek patamsėjusių). Nelieka nei mėlynų sportbačių, nei rausvo dangaus. Muzika susimaišo su jaukiu šiūrenimu, kurį sukėlė... Jau nukritę lapai. Tiksliau - visa spalvotų lapų jūra, vargais negalais sugrėbta į nemenką kalvą. Skridau link tos kalvos ir neatsitrenkiau į ją - įkritau lyg į savo minkštus patalus. Visiškai pasimetu - tai kas iš tiesų tie lapai? Patalai, kalva, jūra ar tiesiog gėris akims ir ausims? Tą akimirką nusprendžiu nebesigilinti ir tiesiog pasiduoti tamsių atspalvių svaiguliui.
Ir tai - beprotiškai gera. Apie nieką nemąstyti. Nieko rimto neveikti. Visiškai nuostabu savo gyvenimo tikslus sugrėbti į lapų krūvą, o vėliau leisti visoms svajonėms plačiai pasklisti po pasaulį. Gera būti prieblandoje, bet jausti gyvenimą kaip niekada ryškiai. Neaprėpiamas yra gyvumo jausmas. Jausmas, jog kaip tik dėl tokių minučių gyveni. Dėl akimirkos džiaugsmo.
P.S. Visada maniau, kad liūdesys - mūsų mūza. Nė velnio. Tik tikra laimė gali tapti stipria motyvacija, įkvėpėja ir... Ir svajotoja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą