Mano rašymo istorija, arba šiek tiek iš akmens amžiaus

   Jei gerai pamenu, ėjo 2013 metai. Interneto platybių topuose dominavo socialinis tinklapis ask.fm, kuriame aš kaip reikiant buvau įsisukusi. Tada man tebuvo dvylika metų, na, gerai, dvylika su puse. Reiškiau savo mažą nuomonę, rašiau viską, kas užeidavo ant seilės. Kartą ten beklaidžiodama aptikau vieno ir kito blog'ų reklamas... Tada ir prasidėjo mano, kaip tiklaraštininkės, karjera.

   Ask'o laiką ėmiau skirti tinklaraščių skaitymui. Vakarais, įsisukusi į mylimą pledą (į kurį, tarp kitko, susisukusi sėdžiu ir dabar), naršydavau po pačius įvairiausius tinklraščiopavadinimas.blogspot.com tipo puslapius. Galų gale užsimaniau ir aš. Turėti savo vietą, visiškai nuosavą kampą internete. Tiesa, viena bijojau (kvailė, ar ne?) todėl susiradau klasiokę, kuri taip pat norėjo blog'inti. Taip 2013 metų vasario mėnesį gimė pirmasis mano tinklaraštis, kurį pavadinome (Dieve Dieve) ,,Chocolate lifes''.

   Tiesa, ilgai ten nerašiau. Pati buvau kupina idėjų, rašyti norėjau kone kasdien. Tuo tarpu mano draugė buvo kiek pasyvesnė, o aš nenorėjau jos užgožti. Taigi po mažiau nei pusės metų palikau ją aname tinklaraštyje ir ėmiau kurti savo, vien tik savo kampelį. Bendraklasė senąjį blog'ą gal po savaitės uždarė, o aš pasauliui atvėriau savo naują tinklaraštį. Jis buvo tikrasis savęs ieškojimas - gal kelioliką kartų keičiau pavadinimą, įrašų tipą taip pat keičiau kaip kojines. Blog'as vadinosi ir ,,Saldžiarūrė mergiotė'' (taikliai apie mane, bet dėl nepaaiškinamų priežasčių pakeičiau pavadiną), ir ,,Kai skęstu mintyse'', ir dar bala žino kaip. Paskutinis tinklaraščio pavadinimas - ,,Tamsos vaikas'' (tuo metu su bendraklasiais taip save šaukėmė). Parašiau ten 41 įrašą, dar krūvą ištryniau. Tas tinklaraštis buvo tarsi blonknotas, tarsi eskizas. Ir dėl nepaaiškinamų priežasčių, vienu metu jau net norėjus nutraukti rašymą, po metų nuo ano blog'o atidarymo įkūriau naują tinklaraštį.

   Pavadinau jį ,,Akiniuotas spindulėlis''. Taip, taip, tai šis tinklaraštis. Vėlgi, čia buvo visko - absoliutaus necenzūruoto dienoraščio, patarimų, tag'ų ir paprasčiausių minčių. Pastaruoju metu šis tinklaraštis tapo tiesiog jausmų šiukšliadėže - čia išmesdavau viską, kas manyje susikaupdavo. Prieš gerą mėnesį ėmiau svarstyti apie naują vietą, nes čia rašydama jaučiausi tarsi piešdama į jau prirašytą užrašų knygutę (visgi įrašų jau daugiau nei 300). Prieš savaitę ėmiau ir sukūriau naują domeną, pradėjau darbuotis su dizainu. Ir žinot ką? Nusprendžiau, kad naujos pradžios, taip norimos realiam gyvenime, internetu nepasieksiu. Taigi atnaujinau šį seną gerą, dviejų metukų gimtadienį jau atšvesntusį tinklaraštį, ir rašau čia toliau. Tiesa, galbūt dažniau nei kartą metuose išvysite filmų, knygų ar kasdienybės aprašymų (ką čia žinosi, kas man susišvies). Paversiu vėl šią vietą (ar bent jau stengsiuosi) ta vieta, kurią po kelerių metų pati su malonumu skaityčiau. Tiesa, jausmų šiukšlių čia vis tiek bus daugiausia - kur kitur aš išliesiu visas emocijas?



   Tikiuosi, kad vien savo charizma pritrauksiu jus skaityti. Nors kiek naivu man to tikėtis, tiesa?

6 komentarai:

  1. Nugi pasiutiškai jauku čia!
    Pritrauksi, tikrai pritrauksi, Rugi. :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Koks nuostabus tinklaraštis - ir dar naujas mano akiai! :)) man patiko, sėkmės

    http://paulinarekasiute.blogspot.com !!! :))

    AtsakytiPanaikinti
  3. Rugile, seniai kada bebuvau užsukus į šį tinklaraštį, nes savajame irgi nesilankiau. gal įvyko koks nors lūžis ar ką, bet tiksliai nežinau... ir perskaičius tavo tinklaraščio kelią prisiminiau, kaip manasis prasidėjo ir tuo pačiu, kaip pamėgau skaityt tavuosius kūrinius. ačiū tau už tai :)

    AtsakytiPanaikinti

321

   320. Tiek įrašų čia sutilpo per 3 metus. Tiek minčių, tiek jausmų. Tik galybė eilučių. Galybė manęs. Per daug? Galbūt. Bet ne. Būtent tie...