Vasara'16. Arba tiesiog paskutiniai taškai ant ė ir i

   Šiąnakt bandau sudėlioti visus taškus ant ė ir i. Ieškau daugiau pozityvo, kad ryt bendraklasiams sakydama, jog mano vasara buvo puiki, tikrai žinočiau, kad ji tokia ir buvo. Iš tiesų jau buvau pasiilgusi rudens, veiklos ir žmonių spalvų, bet kai suvokiu, jog štai, visa tai jau čia, imu abejoti, ar tikrai to noriu. Juolab, kad mano vasara tikrai buvo... Puiki. Galbūt po 10 metų jos neprisiminsiu, bet šiandien ji man reiškia be proto daug.
   Birželis. Svajingas, beribis ir... pilnas. Daugybė miego. Dar daugiau gryno oro. Nesibaigiantys dviračiu numinti kilometrai, kelios perskaitytos knygos ir nestovėjimas vietoje. Nuoširdžiai džiaugiuosi savo birželiu, net jei ir toliau nei dvidešimt kilometrų nuo namų nebuvau išvykusi. Praėjus pirmam mėnesiui džiaugiausi, kad jis buvo keistai ilgas ir/arba aš spėjau daug nuveikti.

   Liepa buvo gerokai ramesnė. Per antrąjį vasaros mėnesį ėmiau svarstyti, kad galbūt jau pasiilgau užklasinės veiklos. Birželį daryti darbai ėmė nusibosti, o ir pati liepa pralėkė nepastebėtai. Žinot, rodos, užsimerki, atsimerki, ir jau nebėra daugybės laiko.

   Na, o mano mylimasis rugpjūtis... Buvo būtent tai, dėl ko aš laukiu vasaros. Buvo yrįžusi vaikystės draugė, turėjau kelias nuostabias dienas kartu su žmonėmis, su kurias kažkada tik pradėjau pažinti pasaulį.
   Ir, aišku, NMA vasaros sesija'16. Tai buvo laikas, kurio beprotiškai bijojau, tačiau, kaip ir eilinį kartą, veltui. Nidoje buvo NE-REA-LU. Galbūt po mėnesio jau neprisiminsiu paskaitų informacijos (tiesą sakant, jau ir dabar nepamenu. Atminty liko tik shaker'io genas, šikimo rūgštis, šikimato kinazės ir banantrodai), bet visą gyvenimą prisiminsiu, kai pirmą kartą į rankas paėmiau tikrą pipetę ar kai DNR elektroforezės nuotrauka parodė, jog trijų dienų darbas nenuėjo veltui. Dar ilgai prisiminsiu nuostabius žmones, nuostabius žygius (tiek dieninį, kai visi keikėm klaikiai paslėptus lapelius, tiek naktinį, kai kelias valandas prie švyturii žaidėm vaikiškus žaidimus ir/arba keliese miegojom ant suoliuko/smėlio). Niekada nepamiršiu to jūros ošimo, girdėto medituojant per aikido treniruotes, iš atminties neišdils ir beprotišksi žvaigždėtas dangus, lydimas razinų ir riešutų skonio burnoje. Tai, ką patyriau ten, visada liks mano širdies kamputyje. Tai antra vieta, kuri nebūdama namais sugebėjo jais tapti. Ten sužaidė... chemija. Arba biochemija. Arba fizika. Arba protingų žmonių aura.

   Na, taip, jei ne NMA sesija, turbūt vasaros nedrįsčiau vadinti puikia. Bet tos dešimt dienų atpirko viską. Visus tris atostogų mėnesius, visų mokslo metų darbą ir paaukotus savaitgalius.

   Turbūt galiu ramia širdimi žengti į rugsėjį. Taip lauktą, tačiau paskutinę dieną ma o vis atstumiamą. Per greitai jis čia. Ir vėl. Kaip ir kasmet.


2 komentarai:

  1. Džiaugiuosi Tavo vasara! Regis, ji tikrai buvo gera. Gal ir man ateis tokia... c;
    Gražaus rugsėjo ir sėkmės moksluose bei kūryboje!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ateis, tikrai ateis. Aišku, jei tik gerai paieškosi ;)
      Ačiū Tau labai!

      Panaikinti

321

   320. Tiek įrašų čia sutilpo per 3 metus. Tiek minčių, tiek jausmų. Tik galybė eilučių. Galybė manęs. Per daug? Galbūt. Bet ne. Būtent tie...