Veiksmas ir pyktis pro juoką

Vasara visu greičiu bėga link finišo, bet savo rugpjūčio dienomis galiu didžiuotis. Nėra jos kažkuo labai ypatingos, bet bent jau kažką nuveikiu...

I. Pradėjau ankstinti ėjimą miegoti. Apie 12 pradedu bandyti užmigti jau maždaug kas trečią vakarą. (Ė, kur aplodismentai?)

II. Buvau cikre. Nu tarkim, kad cirke. Nieko ten gero, bet tarkim...
Su draugėm sėdėjom ant kėdučių, skirtų maždaug smulkaus sudėjimo penkiamečiam. Tupėjom tarp piskių ir buvo swag. Tarkim, užskaitysiu kaip "nuveikti kažką beprotiško", nes šiaip nemėgstu būti per daug dėmesio centre.

III. Įvykdžiau vieną iš didžiausių šios vasaros norų. Apie tai svajojau tyliai, nes žinant mano galimybes plaukti ir mamos dažną vežimą maudytis...
Velniop paistalus, išsimaudžiau ežere su rūbais, leidžiantis saulei. Buvo tiesiog gerai. Nepaisant šiek tiek dumblų po kojom ir cypiančios sesės šalia, vakarą užskaitau.

IV. Padekoravau kambarį. Baigiau nelemtus drugelius, kuriuos pradėjau dar liepą. Susiradau trafaretą, prisikarpiau tų drugių. Tada jie stovėjo dvi savaites, kol jie buvo pašpaklinti. Tada dar 3 dienas, kol prikabinti. Žinant mano meninius gebėjimus, savim didžiuojuos. Nesitikėjau net tokio sušikto rezultato.

V. Susitvarkiau jau pusę spimtos. Naujų rūbu neradau, nebent iš spintos apačios drabužių iš pradinių klasių laikų. (Taip, mano spintos apatiniai stalčiai netvarkyti... švelniai tariant, daug laiko). Kad ir pusę, bet vis į priekį.

Beje. Draugė gimtadienio proga atsiuntė laišką su atviruku, niūniuojančiu "Su gimimo diena" ir ilgu laišku su daxuja linkėjimų. Močiutė, skaitydama laišką vietomis irgi žvengė. Ta padla (draugė), pridėjo 3 pačias žiauriausias foto, kokias begalėjo rast:
Viena iš mokslo metų baigimo šventimo "Kavakuki" kavinukėj. Rupūžė, ištrynė mat. O kad užslėpt nuotrauką galėjo, nepagalvojau.
Kita nuotrauka iš mūsų vestos pamokos pirmokams apie rankų plovimą ir panašų šūdą. Jai px, gi atrodo normaliai toj foto, o aš kaip apsinarkašinus trigubs doze ir dar gavus iš keptuvės į galvą.
Na, o trečioji iš sveikuolių stovyklos. Po šia sekunde neįsivaizduoju, iš kur ji tą nuotrauką gavo, nes juk lyg su ja nesifotkinom, o legendiniam slanciauskas.lt tos nuotraukos irgi lyg nebuvo... Čiornaja magija.
Galvojau, Rupšis ir tas pamkršęs bus, bet žė kad ne. Pykes, reik ir jai kokį kerštą ant gegužio galvot.

Tiek naujienų iš nepastovios asmenybės gyvenimo. Rupšio atsiųstų foto net neprašykit, o prikabinu savo sieną. Žinau, tragiška.

3 komentarai:

321

   320. Tiek įrašų čia sutilpo per 3 metus. Tiek minčių, tiek jausmų. Tik galybė eilučių. Galybė manęs. Per daug? Galbūt. Bet ne. Būtent tie...