*Įslėjimas: įrašas nieko vertas, parašytas itin prastos nuotaikos personos. Gali daryti neigiamą poveikį jūsų psichikai arba tiesiog susprogdinti galvą dėl nesamonių galybės.*
"Įprastai nusižudyt norėdavau kokiam ketvirtadieny ar penktadieny, o šiandien tik antradienis ir aš jau noriu nusišaut" - vakar taip pasakė viena draugė.
Puikiai ją suprantu. Pakankamas skaičius atsiskaitymų, kad vakare netektų sukti galvos "ką veikti". Gan sunkios temos (bent jau aštuntokų galvoms) ir mokytojai, kartais tampantys tikrais beširdžiais.
Ką man daryti, neįsivaizduoju. Kai kažkas kažkur siūlo dalyvauti - negaliu atsisakyti. Visada man patiko būti įvykių sukūryje (ar taip rašomas šis žodis?), jaustis visiškai išsekusiam po savaitės ir mokslo metų gale džiaugtis savo pasiekimais. Ką gi - ryt laukia anglų kalbos konferencija, vietoj matematikos uždavinių (kurių nifiga nesuprantu) darysiu mokytojų dienai sveikinimą, o jei priims į būrį tapsiu "komisijos nare" septintokų "protų mūšyje". Kol kas planų tiek.
O jei kalbant konkrečiai apie šiandieną, mano visa smegeninė tapo tikra atomine bomba, kuriai sprogus nieko neliks. Bent jau manęs tai tikrai.
Atsėdėjau lietuvių pamoką, kuri šiaip gan patikdavo (logiška, jei humanitarams matematika nėra prie širdies...). Po vakarykščių dviejų pamokų, praleistų bandant suprasti sudurtinio pažyminio taisykles (mokytojos duotam lape jos parašytos kažkia pontifinų kalba), per pirmąją trečiadienio pamoką jau džiaugiausi "prašviesėjusiu" protu. Prašviesėjo tiek, kad tikrinantis namų darbą turėjau laiko paraityti raides ir jas paversti sraigėmis.
Tikriausiai pats didžiausias trečiadienių siaubas - dvi matematikos. DVI PAMOKOS IŠ EILĖS. Mokytoja tikisi, kad mes idealiai prisimenam, ką mokėmės prieš metus. Cha cha. Ir dar kartą cha. Kankinomės su nelemtais laipsniais, teigiamais neigiamais ir dar suneigintais. Vos ta pabaisa (mokytoja, kuri realiai lyg ir nebūtų baisi) išgirsta kažką sakant "ėė, gavos tau ta eilutė?", tuoj nusprendžia, kas eina prie lentos. "X eilutę prie lentos užrašys mums..." ir tada mini širdies smūgis. Ir taip, kai labiausiai nenoriu, išgirstu sakinį užbaigiant taip: "... Rugilė.". Ragana kažkia ta mokytoja, kiaurai mus mato.
Fizika - pusė pamokos maždaug "mokyytojau, išleeeeiskit pavalgyyyt". Tarp prašymų vėl skaičiavom. Trys pamokos iš eilės vien skaičiuoti. Kill me, please.
Per anglų atsiskaitinėjom monologą. Mokytojai buvo gera nuotaika (!!!!!!!!), ir jei pažymys laviruodavo, tarkim, tarp 9-10, keldavo įvertinimą mokinio naudai. Man, kaip visada, kliuvo vadinamasis fluensis (kaip rašosi nežinau, neklauskit). Bet žinant mokytojos gerą nuotaiką, gavau dešimt. In your face, anglų monologe. Muhaha.
Ir liko dailė su klasės valandėle. Ir akordeono pamoka. Šitų neskaičiuoju.
Vieninteliai geri dalykai per visą dieną - anglų įvertinimas, valgykla ir naujiena, kad į ekskursiją važiuosim. Į Latviją - į Tervetę trumpam (nykštukų pažiūrėt), po pilis kažkokias ir į saldainių "Karvutė" fabriką. Kilogramai atvyko žaisti! Aj, dar kažkur. Nepamenu.
Ir viskas. Ta prasme, VISOS geros naujienos. Pakenčiamai dienai man bent aštuonių reikia.
Ką gi, einu šautis su duru rankena. Nakčiai turėčiau atsijungti.
Adios samigos, beibys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą