Nežinau, kiek kartų apie savo dieną/rutiną/eilinius įvykius rašiau. Nežinau, kiek dar rašysiu. Suvokiu tik vieną: aprašyti visą dieną ir suvogti, kad ji nepraėjo veltui, yra nuostabu.
Taigi, katinas ryte budino mane pusvalandį. Jis VISADA mane pradeda žadinti 5.50, o šįkart tik 6.20 išsiridenau iš savo guliuo su šlapiu veidu - mano draugelis itin įnirtingai laižė, baksnojo ir kitaip darkė mano skruostus. Žaibiškai apsirengiau, susišukavau ir kitaip susiruošiau. Tik tuolete užtrukau - matyt, užsnūdus buvau, mat įėjau 6.41, išėjau 6.48 (taip, aš žiūrėjau į laikrodį įeidama. Norėjau žinoti, ar dar yra laiko atlikti gamtinius reikalus ar teks datempti iki mokyklos. Ir taip, į telefono ekraną žvilgetėlėjau ir išėjus - vyliausi, kad dar spėsiu sukirsti sūrelį. Deja deja.).
Autobuse teko sėdėti su sese, kuri nesutiko užleisti vietos prie tako. Nepaisant to, klausiausi draugės guodimosi, kad kai ji kažkam reikalinga - ji visad išklauso ir pataria. Kai jai reikia žmogaus, kuris išklausytų - visi draugai dingsta. Puikiai supratau ją, tačiau nieko pasakyti jai negalėjau - tiesiog taip yra, ir viskas...
Nuėjau į mokyklą be ypatingų nuotykių, ir ačiū Dievui.
Baisiajame pastate šiandien nebuvo LABAI baisu. Verčiau pakenčiama, gal net geriau nei pakenčiama.
Pirmoji normali ekonomika praėjo gan greitai ir įdomiai - žaidėm žaidimą, kur išsitraukėm išteklius, turėjom sugalvoti, kokį verslą su jais kursim. Kai "rinka atsidarė" visi kaip laukiniai rėkavo (arba beviltiškai kartojo, bet tikriausiai sau): "Kas turi žemės?!" "Kam blet sandėlių reik?!" "Kas turit kokių darbuotojų? Belekokių? Perku belekokius darbuotojus" ir taip toliau. Na, bent jau nenuobodu buvo.
Kūno kultūra. Pati po ligos buvau, tad nesportavau. Keikiausi mintyse tik tiek, kad ryt nuo kroso neišsisuksiu.
Per istoriją baisi naktis. Klasė tik per ją būna angelai be aureolių, nors ir mokytoja minėjo rugsėjo pradžioje, kad "aš ne kaleimo prižiūrėtojas".
Chemija... su pakankamai dūra mokytoja (nifiga nesuoranti, ką ji aiškina) ir lediniu (ta prasme šaltu) kabinetu. Išprašėm, kad išleistų į valgyklą, nors ir gan sudėtingai. Bent pavalgėm.
Visų (ne)siaubui - lietuvių. Cielos dvi. "Įdomesniu būdu" nagrinėjom ištrauką iš "Metų", jei smulkiau - iš "Pavasario linksmybių". Ketvirtadalio žodžių nesupranti, bet neesmė. Per dvidešimt minučių turėjom pagaut apie ką tekstas, jį suprasti ir priedu dar plakatą padaryti. Kad reiks pristatyti, visi pamiršo, tad gavosi maždaug kalbėjimas su persipynusiu mekenimu.
Ačiū Dievui, iš muzikos buvom išleisti, nes turėjom daryti anglišką stendą geografijai. Apie Belgiją. Viliuosi, kad anglų mokytoja nesugalvos įdėti kokių nuotraukų su mumis iš kelionės į Belgiją... Tiesa, man tą stendą nebuvo būtina daryti, bet buvo pažadėtas dešimtukas į kaupiamąjį anglų pamokoj ir visas dešimt tiesiai į dienyną už geografiją... O vėliau sužinojau, kad man su klalsioke prieš kitataučius reikės pristatyti tą projektą. Atlyginimas - 10 į dienyną anglų kalbos skiltyje. Raminomės taip, kad turkai a taip, a taip nieko nesupranta, belgai labai malonūs - suvoks, kad mes jaunesni nei belgų komandos nariai ir gal ne tiek protingi, o lenkai vienu ar kitų atveju ant mūsų vis vien užsirovę...
Padarius projekto dalelę išlėkiau į muzikos mokyklą. Vėl sėdėjau koridoriui, tada sėdėjau su akordeonu (aš vis dar nežinau, ar jis taip rašosi) ant kelių. Jaučiausi kaip bulvė spintoj. Grabaliojaus kažką. Jei nemeluojant - nesigrabaliojau. Visai. Nepaisant, gan įdomu mokytis kažką naujo. Nors pianinas man labiau buvo prie dūšios...
Susitikus su sese, laukėm autobuso ir dardėjom namo. Padėjau močiutei padaryti kvietimus į kažkokią jos draugijos rengiamą vakaronę senukams (pasitikrinau informatikos žinias). Namų darbus buvau padarius jau vakar, naujų rytojui negavau, o kitom dienom tingėjau daryti. Mano jėgų ištekliai riboti, tad pagailėjau savęs.
Dabar sėdžiu su sloviku nesaldintos žaliosios arbatos (kodėl stiklainis, neklauskit) ir bandau ją vėsinti (nesėkmingai). Jaučiu, kad ją išgėrus apkrausiu pagalvę savo didele ir sunkia galva pilnom 8 valandom. O taip norėtuos dvylikos...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą