Beribė jūra

Problemos į mano sielą vis plaukė ir plaukė, sudarydamos bekraštę jūrą. Tas sūrus vanduo užliejo didesnę mano dalį, nei derėtų. Viskas pasikeitė. Viskas.
Galbūt tai nebūtų taip blogai, jei mokėčiau plaukti. Tačiau šito daryti per savo keturiolika su puse metų aš, deje, neišmokau. O vertėjo.

Ir dabar mano galvoje teskamba auklėtojos ištarti žodžiai: "Sako, žmogus nesikeičia. Nė velnio - gyvenimas pakeičia". Kada nors aš šią citatą užrašysiu ant savo laivelio burių, o su tuo laiveliu kadanors aš išplauksiu iš šios beribės jūros. Kadanors.


2 komentarai:

  1. Man beskaitant žavėjausi, labai jausminga ir gilu... Na ir kas, kad trumpoka... Tačiau prasminga :)
    Pas mane ir atsiranda sūrių vandenynų, bet toks jau gyvenimas... Ak...
    Taigi sekmės, ir linkiu neprarasti kūrybinių idėjų :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Labai Tau ačiū!
      Bet baisiausia yra tai, jog tokie vandenynai yra tiesiog... Klaikūs. Paskutinis toks manyje buvo prieš... prieš 6 metus. Ką gi, lieka melstis, kad greit išplauksiu ir dar ilgam ilgam nepapulsiu tam pačiam vandenin.

      Panaikinti

321

   320. Tiek įrašų čia sutilpo per 3 metus. Tiek minčių, tiek jausmų. Tik galybė eilučių. Galybė manęs. Per daug? Galbūt. Bet ne. Būtent tie...