Man bloga

Guliu visa išbalusi. Man bloga. Rodos, tuoj apsivemsiu. Išvemsiu visą savo gyvenimą.

Man visko jau per daug. Aš nebegaliu. Tiesiog nebegaliu visko nešti ant savo gležnų pečių. Kas, kad jie treniruoti. Pasirodo, nepakankamai.

Viskas, dėl ko nerimavau prieš porą dienų, dabar jau atrodo nesvarbu, per menka. Ant mano sprando užlipo daug didesnės problemos, kurios man gerokai per sunkios. Aš jau nekalbu apie tai, su kuo ilgai gyvenau ir nežinojau. Kalbu apie naują, baisų ir protu nesivokiamą dalyką. Bijau, kad visa tai turės per daug įtakos mano gyvenimui. Bijau, kad viskas apsisuks 180° kampu, o ne 90°, kaip buvo pasisukę iki šiandienos.

Bet viltis nedingsta. Ta mažytė ugnelė, sakanti, kad viskas bus gerai, manyje dar rusena. Nors ir kaip mėgstu frazę "Viltis - durnių motina, o teleloto - tėvas", stengiuosi apie tai negalvoti. Viliuosi, kad tos mažytės žarijos pakaks užsidegti didžiuliam laimės laužui...

Dabar kaip niekad turiu būti stipri. Dabar turiu atlikti trijų asmenų vaidmenis, kas, logiškai mąstant, yra neįmanoma. Bet aš pajėgsiu. Klupsiu, stosiuos, eisiu, vėl pulsiu žemėn, tačiau vėl kelsiuos ir keliausiu. Aš privalau išlipti iš šios pelkės. Mes privalom. Ir žinau, kad pavyks, net jei viskas nebebus taip, kaip buvo anksčiau.

Ir ne, tai nėra eilinė paaugliška bėda. Kartais, kai labiausiai nenori, tenka viena koja stovėti suaugusių pasauly. Ne todėl, jog nori, o todėl, kad privalai. Privalai apsaugoti artimus nuo baisiausio, privalai ginti save ir už save menkesnį. Privalai kovoti už būvį.

P.S. Už dizainą vėl dėkoju Dovilei. Nežinau, kaip Jums, bet man jis labai labai patinka. Tikiuosi, ir mano galvoje atsiras toks ryškus spindulėlis. Tikiuosi, kitiems aš būsiu tas akiniuotas spindulėlis. Tikiuosi.


2 komentarai:

  1. Rugiliau, aš tikrai linkiu ir tikiu, kad su visokiomis bėdomis, kad ir kiek tonų nervų jos svertų ar kaip tave kankintų - tu jas nugalabysi, priremsi prie sienos ir nusuksi joms sprandus. Net jeigu dabar tau bloga, ateis diena, kai bus gera ir už tą gėrį galėsi dėkoti tik sau, nes savo trapiomis rankytėmis tai išsikovosi.

    P.S. Nebereikia dėkoti, visada prašom ir iki kitų kartų, ir visada kreipkis, jei tik ko reikės. ;-)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Meh, tikiuos, kad tos dziudo imtynės su seserim nebus nuėjusios per niek :D bus proga panaudot visa tai praktiškai, chi

      Panaikinti

321

   320. Tiek įrašų čia sutilpo per 3 metus. Tiek minčių, tiek jausmų. Tik galybė eilučių. Galybė manęs. Per daug? Galbūt. Bet ne. Būtent tie...