Be pavadinimo, įkvėpta pastarųjų mėnesių

Kai tylą skambesy girdėsi,
O sapną žvaigždėje regėsi -
Pamirški tylą, priminki stygą,
Atrask stiprybę, nušliaužki mylią.

Kai baimę šuliny pasėsi
Ir laimę spintoje paslėpsi -
Atverk akis, pajausk širdim,
Įleiski jausmą savon mintin.

Patyrus stiprią skausmo mūšą,
Įkvėpus laisvės dalią rūsčią -
Nustok skubėti, išmok girdėti,
Suraski laimę tylos papėdėj.

Kai, rodos, viską jau patirsi
Ir sniego lygumas pamirši -
Sustok kentėti, suskubk mylėti,
Pamiršk liūdėti, išmok tikėti...


2 komentarai:

  1. Šiaip poeijos nemėgstu ir nesuprantu. Bet šis eilėraštis turi kažką tokio.. nuoširdaus ir paprasto. Labai. Labai gražu !

    AtsakytiPanaikinti

321

   320. Tiek įrašų čia sutilpo per 3 metus. Tiek minčių, tiek jausmų. Tik galybė eilučių. Galybė manęs. Per daug? Galbūt. Bet ne. Būtent tie...