Bėdos, svajonės ir viltis

- Bet aš prašau tavęs.
- Nu ir, - burbtelėjau.
- Kas "nu ir"?
- Tavęs irgi daug ko prašė, - nežiūrėdama į akis pasakiau.
- Nei vienas nesam tobulas.
- Nu nesam.
- Tik tu mano klaidų nekartok, - pasakė ir užtrenkė duris.

Nežinau, ko laukti. Net neįsivaizduoju, kas bus toliau. Viskas taip painu ir nenuspėjama... Čia net Naglis Šulija negali nuprognozuoti. Kas vyks, tas vyks staigiai ir nelauktai. Arba lauktai, tik netikėtai. Kol kas stengiuosi negalvoti apie ateitį. Bet kartais tai per daug sunku... Ypač manosiomis aplinkybėmis.

Dabar tiesiog beprotiškai laukiu šiltesnių dienų. Meluosiu, jei sakysiu "vasaros". Aš ir pavasario pasiilgau, tų spalvų, to garsų gaudesio, to gyvenimo... Pasiilgau viso to, kas žiemai užmigo. Nebetveriu kailyje, kaip laukiu, kai grįžus iš mokyklos galėsiu tėkšti viską šalin ir iki pat vakaro važinėtis riedučiais. Laukiu nesulaukiu, kai galėsiu nepasitikti saulės, tačiau privalėsiu ją palydėti. Pasiilgau to kvapo. Laisvės, visko užmiršimo ir laimės kvapo. Pasiilgau spalvų. Pasiilgau gyvenimo.

Noriu ištrūkti iš problemų. Man reikia švelnaus vėjo, galinčio jas išpūsti iš galvos. Reikia ir veiksmo, kuris užimtų mano širdį. Ir beprotiškai reikia saulės, galinčios sušildyti mano sielą. O dabar aš nei vieno iš šių neturiu. Nebent vėją, bet kiek perdėtą.

Vis dar delne laikau mažytę žariją, kuri dar neįsiplieskė į laužą. Palaikau tą vilties žariją mėtų arbata ir muzika. Gaila, kad ta muzika tik mano išgauta, o ne gyvenimo...


2 komentarai:

  1. Savo blogo kamputy, kur puikuojasi tavo blogas, pamačiau butelius ir iš pirmo žvilgsnio pasirodė, kad čia kažkokia tara su alkoholiu, tada dar perskaičiau pavadinimą "Bėdos, svajonės ir viltis" tai galvoju vsio, Rugilius jau pasinėrė į alkoholio liūną. Hm, gerai, kad svaiginiesi tik problemomis... arba ne, negerai. Bet geriau, nei alkoholiu. Ką

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Paveikslėliai, kuriais iliustruoju savuosius įrašus, neretai neturi akivaizdaus ryšio su tekstu. Dažnai paveikslėlis atspindi tą minčių pusę, kurios neišsakau žodžiu, arba kartais paveikslėlio ir teksto esmę galėtų suprasti tik vienetiniai žmonės.
      O šį kartą paveikslėlis simbolizavo tą saulę, tą dangų, kurių nesveikai pasiilgau ir kurie negali per kamštį išlįsti lauk... Tad (tfu tfu tfu) su alkoholiu čia nieko bendra :D

      Panaikinti

321

   320. Tiek įrašų čia sutilpo per 3 metus. Tiek minčių, tiek jausmų. Tik galybė eilučių. Galybė manęs. Per daug? Galbūt. Bet ne. Būtent tie...