Kartais taip gera nieko negalvoti, nieko nesakyti ir tiesiog pripildyti save geresnio rytojaus laukimu. Kartais yra taip nuostabu leisti žodžiams dingti ir prisileiti jausmus, kurių negali apibūdinti. Gera, kai tyla užvaldo ir niekas beverčiais žodžiais nebekvaršina tau galvos. Nerealu, kai akys mato tą rožinį saulėlydį, ausys girdi nuostabią melodiją, širdis nuo laukimo net spurda, o mintys tiesiog tyli.
Laukiu laukiu laukiu laukiu labai laukiu laukiu laukiu laukiu laukiu laukiu labai laukiu laukiu laukiu laukiu laukiu laukiu. Laukiu. Vienintelės mintis - labai laukiu. Geresnio rytojaus. Gražesnės savaitės. Tobulesnių vakarų ir daugia juoko. Laukiu gausių ir plačių šypsenų. Laukiu. Liko nedaug.
Taip gera nieko negalvoti ar bent apsimesti, kad negalvoji. Kažkaip... lengviau kvėpuoti, kai nesi kamuojamas už naktį tamsesnių minčių, sukeliančių baimę. Lengva. Tiesiog lengva laukti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą