Išrėkti

Daugybę kartų per pastarąjį pusmetį tiesiog atsiversdavau bloggerio švarų lapą, kai tuo tarpu vienokia ar kitokia muzika virpindavo kiekvieną sielos kertelę. Nuo nuovargio perštinčiomis akimis žiūrėdavau į baltą bedugnę, žiojančią ekrane, o nusilpusiais pirštais lėtai baksnodavau raides, kuriomis stengdavausi išmarginti lapą. Tačiau gal nuovargis, o gal per daug išsakyti žodžiai trugdydavo tai padaryti ir aš pastrigdavau ties pirma pastraipa. Du-penki sakiniai. Ir viskas. Galvoje plytėdavo tiek minčių, jos sukdavosi kaip verpetai, tiesiog daužyte daužydavo mano kaukolę... Bet aš nesugebėjau jų išleisti.

Maniau, kad tai tik nuovargis. Guodžiausi ta mintimi, kad per atostogas bus geriau. Taip, iš tiesų, dabar su pailsėjusia galva daug lengviau viską, ką noriu, paleisti laisvėn. Tačiau... nebepavyksta to padaryti žodžiais. Nei draugams, nei sau. Jau nekalbu apie tinklaraštį. Nebenoriu bendrauti, kalbėti. Noriu būti tik stebėtoja. Noriu susikurti savąjį pasaulį, savo niekad nesprogstantį burbulą. Tiesiog trokštu jame įstrigti.

Nežinau, kur dingo toji Rugilė, kuri visada norėjo būti visko sūkuryje. Net nenutuokiu, kur pasidėjo toji, kuri norėjo tik veikti, veikti, veikti.
Dabar tenoriu sėdėti savo kambaryje, šlemšti saldumynus, žiūrėti filmus, skaityti, peizalioti naujoje užrašų knygutėje. Pavargau nuo veiksmo. Jei nebūtų šalta, norėčiau sėdėti prie upės, ant tiltelio ir tiesiog įkvėpti miško. Valandą, dvi. Galbūt visą gyvenimą.

Viskas, ko noriu, yra vienatvė ir ramybė.
Bet jau artimiausiomis dienomis.

Žinau, kad greit pasiilgčiau žmonių, jų šurmulio... bet aš taip dabar noriu ramybės, taip, kad mano mintys su šiuo noru tiesiog privalėjo būti išrėktos.

Ir. Dieve. Aš tai pagaliau padariau. Pasakiau viską žodžiais.

2 komentarai:

  1. Tikrai žavinga. Skaitai ir nusikeli į Tavo mintis... Dėl Dievo meilės! Talentas tai, o gal darbo rezultatas - nesvarbu. Tu tik niekada, niekada to nepamesk.

    O va kalbant apie vienatvę ir ramybę, tai man irgi taip būna. Šūdinas jausmas kai tave tempia į miestą, kiną ar į svečius, o tu už viską labiausiai nori žiūrėti televizorių su kibiru spragėsių, nes nei upės, nei kalnų ar kokios šiaip ramesnės vietelės nėra.

    Ir su šventėm Tave :) Tiek su praėjusiomis, tiek su ateinančiomis!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiūū už visus gražius žodžius!

      Ir Tave su šventėm! ;)

      Panaikinti

321

   320. Tiek įrašų čia sutilpo per 3 metus. Tiek minčių, tiek jausmų. Tik galybė eilučių. Galybė manęs. Per daug? Galbūt. Bet ne. Būtent tie...