Kai džiaugsmas užtemdo protą

Neslėpsiu - pati tikrai gyvenau rudeniškomis nuotaikomis jau gerą savaitę, bet kaip visada - likus trim dienom aš vėl džiaugiuosi vasara. Vėju, kuris nesvietiškai prapučia galvą man einant parnešti pieno iš bobutės, su kuria dar ir papliupti galima. Saule - dar besistengiančia bent kiek pradžiuginti... Jau gerokai aptilusiais paukščiais, kurių dar šian bei ten pasitaiko...

Kiek vakar viskas nevietiškai liūdna atrodė, tiek šiandien viskas buvo be proto gražu. Apsoliučiai viskas teikė džiaugsmą.
Sesė atėjo - "Tai ką naujo pasakysi?"
Katinas užmigo - "Valio, pagaliau niekas tapetų nebedrąskys!"
Tas pats katinas pabudo - "Jėj, vis šioks toks bruzdesys"
Kompiuteris pastrigo - "Ačiū Dievui, bus proga maisto atsinešti"
Tą pačią sekundę atstrigo - "Jėga, mažiau valgysiu - mažiau storėsiu!"
Ir dar daug daug kitų menkų džiaugsmelių sukosi mano mintyse...

Galva, rodos, tuoj nulėks nuo kaklo dėl padrikų minčių galybės. Jų šimtai, tūkstančiai, milijonai - bet taip sudėtinga jas suguldyti... Mintys tiesiog šokinėja viena prie kitos. Jaučiuosi kaip ta Poliana iš knygos "Poliana", kurią reikėjo kažkada skaityti, nes lietuvių kalbos mokytoja liepė... Viskas taip nesvietiškai kelia džiaugsmą.

Žinot tą jausmą, kai guli ir šypsaisi? Ne, niekas nerašo ir niekas tyčia nedžiugina. Šiaip, šypsaisi. Šypsaisi ir džiaugiesi, nes šypsaisi. Jei keli lūpų kampučius aukštyn, reiškia, kad tu laiminga! O jei laiminga, tai ir vėl gali džiaugtis!

Nežinau, kas man darosi, bet tai daug smagiau nei vaikščioti surukusiai it subinė, atsiprašant. Pačią net vemti verčia nuo nelaimingų veidų - kartais jie taip gadina ir taip nesančią nuotaiką... Bet ai, nesvarbu. Svarbu aš pati ne per daug surūgusi.

Viliuosi, kad ryt pavyks atšvęsti vasaros pabaigtuves (ne, alkoholio ten tikrai nebus, jei kartais ne taip suprato sąvoką "atšvęsti"). Gerai būtų, kad niekas žolės nelieptų pjaut, kurios, ar taip ar taip, nesimato einant gatve...

Sekmadienį liks išsilyginti baltinius, prasiplauti kambarį ir gerai išsigulėti. Ką rengsiuos, nereikia sukti galvos - uniforma pas mus valdo, net jei kartais ir prieš mūsų valią.

Taip džiaugsmingai ir planuoju užbaigti šią - 2014-ųjų, vieną iš geresniųjų, vasarą... (Jei tik likimas iš manęs nepasišaipys - planai mėgsta griūti...)

2 komentarai:

321

   320. Tiek įrašų čia sutilpo per 3 metus. Tiek minčių, tiek jausmų. Tik galybė eilučių. Galybė manęs. Per daug? Galbūt. Bet ne. Būtent tie...