Naujienos iš kasdienybės sūkurio

Tiesą pasakius, labai, labai norėjau šį rudenį nesusirgti. Ta prasme, peršalimu ar gripu. Tačiau likimas mėgsta ignoruoti tavąsias svajones, ir štai - tenka gulėti lovoje su trim šalikais ant kaklo.

Žinot tą jausmą, kai gerklė dega? Logiškai mąstant, ugnį gesiname su šaltu vandeniu ar gesintuvo putomis, o ne liepžiedžių arbata. Kandangi aš visą darau kitaip nei kiti, savąją gerklę gesinu ramunėlių arba jau minėtų liepžiedžių gėrimu. Pamiegu, pažaidžiu telefonu, išgeriu arbatos ir vėl miegu. Va čia tai gyvenimas.

Visa bėda yra tame, jog man, kaip Žiemkenčių šeimos narei sirgti nederėtų. Juk pasak lietuvių kalbos diktanto, visi grūdai žiemos neapkentę, o tik kvietys su rugiu žiemas ištveria, tad ir vadinami jie žiemkenčiais.
Visiem (tuo tarpu ir man) buvo labai juokingas tas žodis rugys, kurį suolo draugė tardavo rugis, lygiai taip, kaip mane vadindavo. Juokingas dėl to, kad per daug asocijavosi su mano vardu. Tad po tos lietuvių pamokos, vykusios prieš porą dienų, aš tapau Rugiu iš Žiemkenčių šeimos. Priklausau rimtiems žiemos kentams, pasak Gustavo (ne, ne iš "Gustavo encikloledijos" ir net ne tos lyties persona). Smagu, sakyčiau.

O toliau... Mano gyvenimas teka gan įprasta vaga. Mokslai, važiavimas autobusu, namų darbai ir poilsis...
Skiriasi viskas nuo kasdienybės tik tuo, kad dabar pašonėj vis dažniau sesė. Tai bijo, tai neramu, tar dar koks kakas problemų. Užknisa.
Be to, pradėjau lankyti akordeoną (ar kaip jis ten vadinasi...). Pirma pamoka pusė velnio, negalių skųstis, tačiau per daug nesidžiaugiu. Einu ten tik todėl, kad namuose yra tas instrumentas, tai kodėl nepasimokius? Nors tiesą sakant, man nei jo garsas, nei pats valdymas ne prie dūšios... Bet vis ne tuščiai dykinėsiu, kad ir daugiau laiko tikrai būtų neprošal...

Puikiai suprantu, šis įrašas buvo visiškai nerišlus, tiesikg nuotrupos iš mano gyvenimo. Tačiau išsipasakoti labai norėjau, kad ir tuščiai ir visai be ryšio...

4 komentarai:

  1. Tu nuostabiai rašai, Rugile. Tikrai. :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Labai ačiū, nors mano nuomone iki nuostabumo dar toli gražu (arba toli baisu)!

      Panaikinti
  2. Ir vėl stebini paprastumu. Moki paprasčiausius dalykus padaryti ypatingais. Jėga.

    AtsakytiPanaikinti

321

   320. Tiek įrašų čia sutilpo per 3 metus. Tiek minčių, tiek jausmų. Tik galybė eilučių. Galybė manęs. Per daug? Galbūt. Bet ne. Būtent tie...