Gatvės šokiai ir profesijos

Į mūsų mokyklą atvažiavo gatvės šokių mokykla. Gerai, ne mokykla, o tik vienas vyrukas iš šokių klubo "Extreme" (ar kažkokio panašaus). Daugiau nei valandą mus mokė gatvinių žingsnelių, sakė protingų minčių, galų gale - pats šoko. Nepasigailėjau, kad nuėjau ir išbuvau iki galo, nors šokti tiesiog nekenčiu. Esu visiškas medis, kuris gali nebent pasiūbuoti savo viršūnėmis. Bet šį kartą aš rimtai šokau, ar na, bent užpakalį judinau tai tikrai.

Protingos mintys, pasakytos vadovo (atsiprašau, neatkartosiu tiksliai):
"Šokant turit atsipalaiduoti, negalvoti, kaip atrodot ar ką kiti pamanys. Kam nepatinka, kaip šokat, tegul išeina. Jie turi išeiti, ne jūs."
"Šokant neužtenka girdėti muzikos, ją reikia pajausti. Jei jūs ir muzika būsite du atskiri dalykai, nieko nepavyks. Reikia muzika perteikti judesį, arba atvirkščiai."
"Jei jūs dirbsite tai, ką mėgstate, atrodysite irgi taip pat gerai." (Vadovui 32 metai, atrodo daugiausiai 24-erių)

Na, išgirdus gatvės šokėjo žodžius, kuriuos įrėminau paskutinėje citatoje, ėmiau galvoti apie save. Kas man patiktų? Kas tiktų? Kaip nesuklysti renkantis specialybę?

Grįžusi namo ėmiau daryti krūvą profesijos pasirinkimo testų. Visi rodė beveik identišką rezultatą (nors testai tikrai skirtingi) ir tai mane kiek nudžiugino. Bet... lyg ir nieko naujo nesužinojau. Prie ko linko mano širdis, prie to ir testai privedė. Tikiu, kad iki studijų dar nemažai laiko, bet taip, aš jau mąstau apie profesiją. Ir jei rinktų rytoj rinktis studijas, stovėčiau kryžkelėje tarp trijų dalykų. Vieną, kuris man mažiau patinka, atmetus, lika du. Ką gi. Kairė ar dešinė, kairė ar dešinė...

Bet prieš užmiegant stengiuosi nebegalvoti apie kažką rimto, ir tiesiog įsilieju į muziką. Šįvakar aš tyliai niūniuoju:
"Užsimerk, paklausyk,
Kas daugiau pasakys,
Šitaip plaka širdis,
Šitaip baigias naktis.
Ta šalis už kalnų
Jos seniai neturiu
Septyniolika jų,
Mano saulės dienų"
(Už klaidas neatsakau, žodžių gerai nemoku)

Ir man toks klausimas iškilo: o Tu jau matai save kaip kokios profesijos atstovą?


10 komentarų:

  1. Vaikyti, po keturių mėnesių turėčiau gauti magistro diplomą, jau dirbu pagal specialybę ir vis tiek nežinau "kuo norėčiau būti užaugusi" :)))

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Na, visokių atvejų būna, juolab, kad savęs ieškom visą gyvenimą, Bet man vat taip smalsu pasidarė, kuo galėčiau būti ir kas būsiu, tai kažkaip tą vakarą ten ir sukosi mintys :)

      Panaikinti
  2. Aš dar neatradus savęs.
    Manau, kad bėgant laikui, aš ir tu, suprasim kuo norime būti.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Na taip, viskas savas laikas. Bet be ieškojimo lobio nerasi, ar ne?

      Panaikinti
  3. Visai neseniai aš ir rimtai pagalvojau apie ateitį, ir klausinėjau savęs kas mane domina? Ir kuo man būti? Buvau apsisprendus, ryžtingai sekti aktorystės keliu, arba susieti bent su rašymu, tačiau kai mokykloje buvo diena kai iš kitų universitetų atvažiavo studentai, supažindami su savo darbu, ir tai ką studijuoja, susidomėjau kultūros vadyba, tai yra renginių organizavimas, televizijoje ar radijoje ir pan. dirbantys žmonės...
    Nors yra laiko, tačiau mane glumina ateitis, pateikdama visokiausių įdomių variantų...
    Na, o apie kūrybą, man labai patiko :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Džiaugiuosi, kad Tau patinka mano įrašai.
      Ir taip, būna, kai, atrodo, žinai jau ką daryti, o šast - per popietę viskas apsiverčia. Iš dalies apgailėtina, bet iš dalies - naudinga.

      Panaikinti
  4. iš tiesų,profesiją pasirinkti nėra lengva.Daug pagundų buvo ir bus.Semtis patirties reikia iš kiekvieno žmogaus.. :-)
    Puikus straipsnis

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Na, tą ir bandau daryti (minčių, idėjų ir patirties semtis iš visur).
      Ir ačiū, bet... čia ne straipsnis, tik įrašas:)

      Panaikinti
  5. Aš ir dažnai pagalvoju, kuo norėčiau būti ir linkstu link aktorystės, bet kai kam nors pasakau, ima juoktis. O tai mane glumina. :D Bet dar daug laiko.:D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sakoma, kad kuo daugiau žmonių žinos apie tavo svajonę, tuo mažesnė tikimybė, kad ji išsipildys... Dėl to aš niekam nesakau (nebent užsimenu) kuo noriu būti.
      o pats kvailiausias dalykas yra nesvajoti dėl to, jog kiti mano kitaip. Galbūt tie, kurie juokiasi, kažkada eis į spektaklį, kuriame vaidinsi, ir su pavydu gėrėsis tavo vaidyba. Niekada nežinai - gal rimtai taip bus?

      Panaikinti

321

   320. Tiek įrašų čia sutilpo per 3 metus. Tiek minčių, tiek jausmų. Tik galybė eilučių. Galybė manęs. Per daug? Galbūt. Bet ne. Būtent tie...