Rugis, geltona ir žalia. Niekas nesiriša, nesvarbu.

Reikia tiek nedaug, kad jaustumeisi laimingas.
Reikia tiek nedaug, kad būtum liūdnas.
Ir nereikia nieko, kad jaustumeisi gerai.

Tokia tuštuma many. Na taip, jaučiuosi gerai. Bijau daugiau ir norėti. Net nedaug, nes neaišku, į kurią pusę tas "nedaug" pakryps. Bet dabar tuščia. Eini, visur dalyvauji, kalbi... Bet nieko. Nieko gero ir (pfu pfu!) blogo. Ech. Ką čia šneku. Man reikia tiesiog daugiau saulės. Nesvarbu, ar tos danguje, ar žmonių veiduose.

Nesistebiu, kodėl mano mėgstamiausios spalvos - žalia ir geltona. Mėgstu dieną, ypač saulę. Esu tipinis vyturys, tik kartais "sublūdijantis". Myliu gamtą. Galėčiau valandų valandas tupėti pievoje ar kur po medžiu, žiūrėti į augalus ir saulę, kartu susiliejančius viename taške. Ech, neveltui Rugis esu...

Ir prašau, duokit kas nors vasaros. Nors truputį. Pabūkit saule, tada aš pabūsiu tavąja. Nors trumpam, nors sekundei.

P.S. Šiandien buvau raštingiausio moksleivio konkurse. Kaip sekėsi? Niekaip. Diktantus dar galiu rašyti, bet įterpinėti kablelius ir raides į parašytą tekstą... Tfu.

2 komentarai:

  1. Saulės mūsų veiduose, tikrai trūksta... Lyg pasislėpus už niūraus debesies, ji išlenda tik kartkartėmis...
    Bet manyje ji nuolat bunda!
    Gražu :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Džiaugiuosi, jog nors vienas žmogus šypsosi :)

    AtsakytiPanaikinti

321

   320. Tiek įrašų čia sutilpo per 3 metus. Tiek minčių, tiek jausmų. Tik galybė eilučių. Galybė manęs. Per daug? Galbūt. Bet ne. Būtent tie...