Savęs. Ieškoti.

Kartais sunku suprasti, kas dedasi viduje. O kartais ypač sunku suvokti, kas vyksta ten, širdies kamputyje. Kartais tai tampa neįveikiamu uždaviniu, dėl kurio laužome galvas kasdien, diena iš dienos. Neretai net susidaro įspūdis, kad visas žmogaus gyvenimas pralekia tam, kad gyvasties savininkas suprastų, kodėl jis čia, žemėje. Nelieko laiko kitam. Viskas - tik begalinės mintys ir savęs ieškojimas. Ir tos mintys kaip debesys - nenuspėjamos, nepaaiškinamos ir pačios įvairiausios. Kartais slegiančios. Kartais džiuginančios mus. Kartais kitus. Keista, kaip šiandien kai kas dar gali netilpti į fizikinius dėsnius. Keista, kad visko nesutalpinome į artimetinius skaičiavimus, nors įprastai mėgstame tą padaryti.

Ir nėra blogai klaidžioti, šokinėti mintimis ir nežinoti, kas tu. Tam turėsi visą gyvenimą. Blogiau yra nenorėti sužinoti ir išsigąsti nepastovių ir beprotiškų apmąstymų. Ir neieškoti. Savęs.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

321

   320. Tiek įrašų čia sutilpo per 3 metus. Tiek minčių, tiek jausmų. Tik galybė eilučių. Galybė manęs. Per daug? Galbūt. Bet ne. Būtent tie...