Ech. Kadangi šeimoj ir tarp draugų Jonų nėra, tai ir Joninės bus itin smagios.
Saldainiai.
Muzika.
Internetas.
Lova.
Šiąnaktinis planas.
Lygiai tokie kaip ir visi kiti.
Visi draugai iš kaimo (sakydama "visi" turiu omeny vieną draugikę, nes iš kaimo daugiau su niekuo nebesueinu) išėjo ale į "kasmetinę rasų šventę". Oho, koks balius. Savo romansus padainuos kaimo kapela iš 3 bobų ir vieno dieduko, ir laužas bus užkurtas. Oho. Ir kaip priedu pusė žmonių bus geriantys pjokai su 5 alaus bambaliais pašonėj. OMG, netveriu kaily kaip faina.
Todėl, kaip ir kasmet pasirinkau įprastas Jonines - tiesiog forever alone.
Nekenčiu tokių švenčių. Visi išeina į tuos kaimynės organizuojamas puotas, kurios pasekmės būna daxuja prisigėrusių diedų ir kitokio luomo žmonių, o esmės nesupranta. Tarkim, vienintelės normalios (beveik normalio Joninės buvo stovykloj - ėjom, pynėm vainikus, bernai gamino jaučius iš šiaudų, deginom juos, leidėm vainikus į prūdą, paprčio žiedo ieškojom... Bent jau įdomu buvo. O čia...
Kažkaip... Visko suvokimas pasikeitė. Taip, aš senamadiška. Taip, netoleruoju švenčių kaip "prisigersiu iki tiek, kad būsiu tapkė ir bus labai faina". Užknisa. Viskas taip knisa.
Ir kas man belieka... Tik pasveikinti Jonus, Janinas ir kito plauko žmones su Joninėm. Amen.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą