Prašau, dar kartą...

Dar kartą apkabinti.
Dar kartą ištarti: "Myliu tave".
Dar nors kartą būti paskraidintai lyg ant vėjo malūno sparnų.
Nors kartelį būti pasiūbuotai.
Dar kartą atnešti gėlę, nusišypsoti ir pabučiuoti.
Dar kartą išgirsi: "Labas, chebra!"
Dar kartą šalia įsirangyti ir žiūrėti "Namelis prerijose".
Nors kartą kartu sudainuoti "Laukiu dovanų, kaip senelis kailinių..."
Dar nors kartelį kartu kur nors nuvažiuoti.
Ištaisyti klaidą - grąžinti ilgesnį šiaudą ir pasiimti trumpesnį.
Dar nors kartą turėti ką pasveikinti.

Deja, to dar vieno karto niekada nebebus, net jei paskandinčiau visą pasaulį savo ašarose.

Dabar turi būti stipri, Rugile. Dabar kaip niekad turi būti stipri.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

321

   320. Tiek įrašų čia sutilpo per 3 metus. Tiek minčių, tiek jausmų. Tik galybė eilučių. Galybė manęs. Per daug? Galbūt. Bet ne. Būtent tie...