Taip. Aš vėl rašau naują blogą. Žinot tą jausmą, kai pasiimate dienoraštį ar užrašų knygutę, ir visai nesinorį į ją rašyti? Va taip man buvo su anuo blogu. Nesuprantu, kodėl. Visada atsivertus tuščią lapą nuotaika dingdavo, viskas atrodydavo kitaip nei iki tol. O ir įrašai būdavo per daug apgalvoti (ta prasme... dirbtini).
Čia stengsiuosi daryti kitaip.
Nesistenksiu rašyti taip, kad patiktų kažkam kitam. Tai varžo ir neleidžia išsakyti to, ką ištikrųjų jauti ir mąstai...
Rašysiu taip, kaip man patinka. Be jokių suvaržymų. Kaip labas-laisvai, linksmai! ar kaip ten. Ačiū komentatoriui, kuris senajame bloge parašė šiuos žodžius: " Jei tau gera rašyti, tai ir rašyk". Vat būtent. Jei man gera. O man patinka rašyti, tačiau to daryti dienoraštyje nesinori... Nes tada per daug užsisklendi savyje. O bloge viskas kitaip.
Šis tinklapis... lai būna tiesiog dienoraštis. Vienos itin nepastovios, akiniuotos asmenybės erdvė. Erdvė, kurioje bus visko: pradedant telemundo presenta, baigiant visiškom tragikomedijom. Parašytom negalvojant apie kiekvieną sakinį ir "ar skaitytojui patiks". Blogas bus lyg stora ir niekad nesibaigianti atsiminimų knyga. Knyga, kuri kažkada suaugsiančiai asmenybei primins daug feilų, jausmų ir nuotykių. Amen.
------------------
Zjbs šiandien. Taip tikėjaus, kad breketus nuims šiandien. Ne, dar dantis kreivas. Dar iki rugpjūčio galo tiesins jį. O tada dar centrus tvarkys. Nu i na*ui, kitaip nepasakysi. Už*iso negyvai.
Žiūrėk, nepyk tik dėl to komentaro. Truputį persistengiau, man atrodo, o ir bloga nuotaika tądien paveikė. Išsikroviau ir dabar šūdinai jaučiuos dėl to. Tai nepyk, ir nenustok rašyti :)
AtsakytiPanaikintiOj ne, tikrai nepykstu :D priešingai - dėkoju. Ir pasakei visišką tiesą... Nors ir tąkart siekiau visai ne to, bet pati suprantu, kaip tai nuskambėjo iš šalies. Ir tikrai nepykstu, tad net nebandyk jaustis kažkaip ne taip. ;D
Panaikinti