Summertime

Oficialiai skelbiu - vasaros sezonas: atidarytas! No homeworks, no teachers, no school! Woop woop.

Pasitikau atostogas irgi normaliai. Tarkim, kad normaliai. Klasėj žiūrėjom idiotiškiausią filmą "Aukšta klasė", kuris pirmomis 20 minučių nesužavėjo (toliau nebežiūrėjom). Paskui - dvi valandos "Kavakuki" kepyklėjėj: 3 minutės monopolio, 5 minutės žaidimo uno kortomis, 10 minučių jengos, 30 rietenų "kas atneš sekantį žaidimą" ir likęs laikas - vien žvengimas iš senų video, kitų instagramų ir tiesiog iš nieko. Užskaitau.

Kažkaip net graudu paliko, kai pagalvojau, kad paskutinį kartą važiavau autobusu iš mokyklos (prieš tas tipo ilgas atostogas, kurios nifiga neilgos). O keista. Juk aš taip nekenčiu autobusų.

Namie tūsas su trimečiais. Nesugadinti vaikai, kurie juokiasi vien dėl to, jog jų ale nematai, kai jie tupi po vyšnia. Arba kai pagauna kamuolį. Arba kai būnam jų arkliai. Jie tokie kjūūt.

Ką gi. Ryt važiuosiu pas daktarus, kad pasitikrinti sveikatą. Nereikės sukti galvos prieš stovyklą.

Ką veiksiu visą vasarą... Net neįsivaizduoju. Jei jau šiandien, penkiom minutėm susitikus su drauge (kuri po tų kelių minučių buvo pakviesta namo), neturėjom ką veikti... Tikiuosi, vėliau bus kitaip. Viliuosi.

Bet vis vien - myliu vasarą. Kad ir kokia ji bebūtų.