Kaip aš atidariau vasaros sezoną

Diena prasidėjo deginant nedegantį tapetą ir ieškant po mokyklą degtukų, o baigėsi skaudančiomis kojomis ir šliurinėjimu po ,,Norfą'' su trimis pakuotėmis tuoletinio popieriaus (kažkas močiutei turi eiti padėti...). Bet apie viską nuo pradžių (sena gera frazė, chi).

Per atestatų įteikimą turėsime mokyklai kažką pasakyti, tad nusprendėme sukurti testamentą. Aišku, iki šiandien jo niekss nesiskubino daryti, tad viską darėme absoliučiai paskutinę dieną. Apvaikščiojome kabinetus, ieškodami žiebtuvėlių ar degtukų. Vėliau kvėpavome anglies monoksidu ir kokią valandą deginom tą nelemtą tapetą. Paskui rašėm, ką paliekam mokyklos mokiniams. Žodžiu, nieko įdomaus.

Beaprašant tą palikimą, šokom ,,Just dance''. Retai taip būna visiškai dzin, kai tave visi filmuoja, bet šiandien buvo visiškai nusišvilpt ant visko. Dar vienas puikus įrodymas - žaidėm "Tuku tuku" ir "Aukšta žemė". Tiesa, neilgai. Užsisakėme picų ( net 11), atvežė už valandos, sumokėjom visą krūvą - 50€ ir valgėm jas žiūrėdami "Frozen" filmuką. Retai kada taip viskas vienodai šviečia, bet šiandien švietė būtent taip.

Po pietų mūsų laukė orentacinės varžybos. Sėdėjau ant suoliuko, kai aiškino taisykles, ir galvojau, ką veikiu aš ten. Mano komandoje - visi geri ar bent pakenčiami bėgikai, o aš - vienintelė vėžlienė ninzė. Tačiau nebuvo taip siaubingai, kaip tikėjausi, verčiau priešingai. Buvo taip ant visko nusispjaut, kad net linksma. Bėgom skersai ir išilgai miesto, iš vieno kampo į kitą. Aš, tiesą pasakius, vienu momentu galvojau, kad nugriūsiu jau. Rankos mėlynos - aiškus deguonies trūkumas. Tačiau klasiokas pagriebia už rankos ir vėl bėgu...
Taip ir prabėgom gal trečdalį kelio - po du už rankučių susikabinę (bet, žinokit, rimtai lengviau bėgti, ypač jei ne tau kažką reikia temti, o tave velka). Buvo taip ant visko dzin, kad atbėgom net pirmi. Šiaip antri, bet laimėtojai per daug sukčiavo - paskambino draugeliams ir tie vežiojo juos po miestą automobiliu.

Po visų orentacinių dar gerą valandą tiesiog sėdėjom ir juokėmės. Iš ko kvatojomės - geriau neklauskit, nes net parduotuvės pardavėjos sakė: ,,Prisiminkit, kad čia parduotuvė, ne kavinė - dar kokia bobutė išgirs. Arba sėdit tyliai (toje parduotuvėje yra pora staliukų), arba einat lauk". Susirinkom visą mantą ir išėjom sėdėt prie parduotuvės. Kaip sakoma - jei duoda, imk, o jei muša - bėk.

Negana to, dar su močiute ,,Norfą'' zulinau. Apsikabinau tris pakelius tuoletinio popieriaus (močiutė keistai nemėgsta vežimėlių, tik krepšelius toleruoja) ir vaikščiojau sau po parduotuvę, nesvarbu, kad pažįstamų - kaip grybų po lietaus. Beje, kaip miške, ne Jonišky.

Guliu sau su skaudančiom kojom ir mintimi: gal tikrai reikia vasarą pabėgioti, o ne tik planuoti? Kitais metais orentacinėse varžybose lengviau gal bus...

Taip aš atidariau vasaros atostogas. O Tu kaip?

2 komentarai:

  1. Man vasara prasidėjo kaip įprasta diena, dabar viskas ir toliau įprastai. :<

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nudžiuginsiu: ar įvykiai rutuliosis įprastai, ar kiek kitaip - priklauso tik nuo tavęs. Tereikia pasijudinti ir dienos tikrai nebus nuobodžios...

      Panaikinti

321

   320. Tiek įrašų čia sutilpo per 3 metus. Tiek minčių, tiek jausmų. Tik galybė eilučių. Galybė manęs. Per daug? Galbūt. Bet ne. Būtent tie...