Praeiti metai - šuolis link supratimo ir nieko ypatingo

Žadėjau nerašyti įrašo apie praeitus mokslo metus. Žadėjau nesigręžioti į praeitį, nebent tik kartais, tačiau tos mintys, lendančios į galvą, reikalauja metų suvestinės. Kaip visada. Tradiciškai. Taigi vis dėlto rašau. Nors ir kažkiek gėda - gi negražu girtis.

Tiesą pasakius, šie mokslo metai nebuvo tobuliausi ar kažkokie įsimintiniausi. Praeiti buvo tikrai geresni, tačiau šie davė kažko daugiau. Keista, bet tai nedžiugina. Aišku, metinis be devynetų ir ilgas sąrašas konkursų bei olimpiadų turėtų verstis savimi didžiuotis, tačiau taip nėra. Toks jausmas, kad kažką ne iki galo padariau.

Anglų kabos konferencija (per ją - daugybė baimės, nes mano anglų kalbos žinios vertinamos kaip antraklasės). Katiliškio etnografinė konferencija (prisiminsiu kaip vietą, kurioje laikas sustojo. Blogąja prasme). Komandinė apskrities matematikos olimpiada (kaip visada - daugiau pezėjimo, nei darbo). Apskrities merginų matematikos olimpiada (joje - keistas pasisekimas antrus metus iš eilės). NMA organizuota respublikinė matematikos olimpiada (raketų mokslas, kaip įvardijo bendraklasis. Tačiau grįžus namo, užduotys pasirodė įveikiamos). ,,Comenius" projekto veikla (daaaaug repeticijų, daaaaug laimės ir įspūdžių. Dabar - ilgesio). Gavau vesti ir mokyklos kalėdinį karnavalą (ten tai trauma). Grojau, kaip kasmet, kalėdiniame koncerte muzikos mokykloje (kaip oficialiai pirmokei, buvo neblogai). ,,Gamtos kodų labirintai" - komandinė gamtamokslė viktorina, kurią sudarė net penki turai (porą turų laimėjom, bet suminėj elentelėje likom žemai. Bet smagu buvo praplėsti akiratį). Dar viena etnokultūrinė konferencija (šioje bent buvo ko paklausyti). ,,Švari kalba - švari galva" lietuvių kalbos konkursas (pasižaidimui. Net normaliai taškų visų nepriskaičiavo...). Lietuvių, istorijos ir matematikos kengūros (dėl įdomumo. O užduotys tikrai įdomios, jei po konkurso susėdę valgykloje dar aptarinėjame sprendimus). Raštingiausio moksleivio konkursas (kai susimauni žodyje ,,skruzdėlė"....). Rajoninė, vėliau - zoninė biologijos olimpiada (pati įdomiausia, tik, turbūt, sunkiausiai įveikiama). Rajoninė fizikos olimpiada (man -kosmosas, nors užduotys - tipinės mokyklinės, net olimpiadinėmis nepavadinsi). Rajoninė matematikos olimpiada (nuėjau, susimoviau ant suprantamiausio uždavinio, bet išėjau ne tuščia. Magija). Dvi viktorinos mokykloje - etnografinė ir prieš patyčias (jose būna tiesiog linksma. Susikaupimo ten nulis). ,,Olympis" - biologijos, matematikos, chemijos, lietuvių kalbos (įdomus variantas. Gaila, kad bet kas gali googlinti ir niekas nepastebės). Komandinė rajoninė rusų kalbos viktorina (paruskiai valdo. Kadangi vėl komandinė, tai vėl susikaupimo mažoka). Dar galėčiau pridėti dainavimą su klase mokyklos ,,Talentuose"  (cha!) ir dainavimą gimnazijoje, kur visi plėšavo rusiškas dainas (ten tai žiauru buvo, prisiekiu). Ir paskutinis - atestatų įteikimas (gyvenimo įvykis. Nors ir menka, bet šiokia tokia pakopa įveikta).
Tai - sąrašas, kur šiemet dalyvavau. Turbūt visus renginius surašiau, nes jau visą dieną visokie prisiminimai iš menkų konkursėlių ir viktorinų sukiojasi galvoje. Toks nemažas kiekis konkursų turėtų džiuginti, bet, kaip jau minėjau, kažkodėl to nepadaro. Buvo tai buvo, gavau makulatūros - padėkų ar diplomų, tačiau iš visų šių renginių tik vienas gali ilgam įsirėžti į atmintį. Tai - atestatų įteikimas. Juk ne kasdien baigi aštuonias, dešimt ar dvylika klasių. O visi kiti - tokie jau smulkmeniški... Palyginti su pernykščiais.

Tačiau šiemet gavau ką kito. Įgavau daugiau supratimo, žinojimo, ko noriu iš gyvenimo. Šie mokslo metai buvo lyg perversmas, kai viskas susliuogia į galvą - turbūt aplinkybės padirbėjo. Dabar, atrodo, tvirtai žinau ko sieksiu, kaip sieksiu. Dabar suprantu, kad sustoti negalima - atsikvėpus daug sunkiau vėl atsistoti ir bėgti. Šiemet tik dar labiau įsitikinau, kad viskas, ko pasieksiu, bus mano uždirbta. Niekas už mane nenugyvens. Be to, išmokau nepasiduoti aplinkybėms ir plastiškiau jas peršokti. Praverčia, patikėkit.

Beje, nors ir sakiau, kad geriau nesustoti, tikėjausi vasaros visiško atotrūkio pavidalu. Deja, ji nestovi. Jau birželio, eem, devyniolikta, o aš dar neturėjau dienos, per kurią galėčiau tiesiog išsigulėti. Tai močiutė veda prie buitinių darbų, tai pas tetą reikia savaitę praleisti, tai groti mokytis reikia... Nors, tiesą pasakius, jau laukiu Rugilės Oficialios Miegojimo Dienos. Labai laukiu.

Dabar šventai tikiuosi, kad atostogos turės daugiau gerųjų bombų nei mokslo metai. Nors nebuvo pastarieji tokie blogi...

P.S. Turiu problemą. Grupelė draugų jau nuo vasario mėnesio juokais priknisinėja visus laisvus bernus. Deja, per daug pošlai. Juokai juokais, bet kartais užknisa. Net ne kartais - dabar jau visada. Būčiau dėkinga, jei kas sugebėtų juos užčiaupti. Ieškoti Rupšio, Mantulio, Astos, Rokinio. Ačiū iš anksto.