Niekas negali sutrugdyti svajoti. Nielada negali būti taip, kaip buvo seniau. Viena keičiasi kasdien, palaipsniui, o kita - akies mirktelėjimu. O ilgesys lieka. Kartais ilgiau nei norėtumėm. Bet kam tai įdomu? Visiems įdomūs atlikti veiksmai ir tai, ką žadi daryti. Ištarus beprotišką tikslą, nusivaipoma. Bet ar tikslas gali būti beprotiškas? Nepasiekiamas. Sunkus. Tolimas. Taip, gali. Bet ne beprotoškas. Nėra beprotiškų tikslų - yra tik per mažai pašėlę žmonės. Ir kas galėjo pamanyti, kad tai taps taip svarbu.
Kai dainos akordai priverčia užsimerkti, nes laukimas išsirutuliojo į baimę, baimė virto laime, o laimė - ilgesiu. Ir neišdildomo nuotykio prisiminimu. O visa tai tampa tikslu. Arba svajone, priklausomai nuo aplinkybių. Nežinau, galbūt jei ištarčiau tai garsiai, pati pasijusčiau per maža beprotė tokiam tikslui. Bet kol svajonė skendi tyloje, ji atrodo visai reali. Ir neapsakomai graži.
Ir niekas jos iš manęs neatims. Iš jos manęs - taip pat. Turbūt pasaulis turėtų sugriūti, kad pasikeistų kaip niekad tvirta nuomonė. Turėti pasaulis pasikeisti man vos mirktelėjus. Beprotiška? Tik ne tada, jei pats esi pakankamai kvankštelėjęs.
Ir nežinau, kaip įmanoma atimti svajonę iš žmogaus. Svajonės nenaikinamos, nebent jos nepakankamai stiprios. Nes jei tai tikra, visada lieka vietoje. Nesvarbu, kaip toli būtų ir ar vis dar toltų. Kaip toli svajonės laivas plauktų. Jei tai tikra, jūra visada liks rami. Ir tik jos viduje virs gyvybės kupinas pasaulis.
Kartais verta pradingti ir išnykti,
Pasislėpti ten, kur nieks nesugeba įlįsti.
Ištirpt danguj, pasislėpt delčioje
Ir gaudyt svajonę, kol ji dar gyva.
labai gera ateiti pas tave ir tokių dalykų paskaityt.. <3
AtsakytiPanaikintiLabai gera tave čia matyt <3
Panaikinti