Eilutės, kritusios iš oro

Tu tik pažvelk į jo akis -
Paskęsi tuoj šviesioj žydrynėj,
Nudžiuginsi sau sielą ir širdis
Bei pamirši tyrą kasdienybę.
Tu pabandyk užmerkt ausis -
Pajausi muziką jo balso,
Tylėsi virpesy paskendus,
O jis diminuendu tau kalbės.
Pabandyki tu užmiršt jo veidą -
Naktim sapnuos regėsi jį,
Dienom vis kartais prisiminsi
Ir iki tol, kol pamatysi jį.
Jausmai tavieji vis banguos,
Ramiu gyvenimu neguos,
Pasiūlys tau šypseną ir laimę
Arba tą tylią smuiko psalmę...

Šitam žodžių kratiniui apibūdinti tinka trys raidės - WTF. Rodos, niekam simpatinų nereiškiu, o mintyse va iškilo tokios eilutės. O tau taip nebūna?

2 komentarai:

  1. Keistas, labai keistas tavasis minčių kratinys, bet man patiko!
    Toks savitas žodžių žaismas - ne visada rimuotas, ne visada į temą, bet vis tiek tinka ir patinka. Turi savitą braižą. Išlaikyk jį.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Man irgi jos atrodė itin keistos.. net per daug keistos.
      Bet džiaugiuosi, kad patiko!

      Panaikinti

321

   320. Tiek įrašų čia sutilpo per 3 metus. Tiek minčių, tiek jausmų. Tik galybė eilučių. Galybė manęs. Per daug? Galbūt. Bet ne. Būtent tie...