Žinau, vakar rašiau, kad nekenčiu trečiadienių. Nors taip ir yra, bet šiandiena buvo galbūt kažkokia kitokia...
Per miegus girdėjau, kaip močiutė išnešė katiną iš kambario. Per daug norėjau miego, nieko nesakiau. Pati pažadinta buvau 6.27: susiruošti turiu vis 25 minutes. Keista, lengvai viską spėjau, tačiau miego migla nuo akių nesitraukė visą rytą. Taip ir vaikščiojau apdujusi. Jaučiausi kaip konteineris, tik neapsisprendžiau, kuris - žalias, geltonas ar mėlynas.
Mokykloje per pirmą pamoką rašėm lietuvių diktantą. Toks jau yra gyvenimo dėsnis: kai stengiesi, šnipštas, o kai ant durniaus darai, tai daugiau ar mažiau gaunasi pakenčiamai. Šį kartą nesistengiau, gavau dešimt. Vis dėlto konteineriu būti apsimoka.
Po lietuvių sekė dvi matematikos. Macė kaip macė, maždaug mintys "nekenčiu macės" ir tiek.
Paskui fizika. Jopšikmat, kontrolinį rašėm. Trečią pamoką iš eilės skaičiuot... Leido naudotis formulėm, turiu +2 prie to kontrabaso. Tikiuos geriausio.
Per anglų įsigudrinom su mokytoja šnekėt. Vis klausinėjam apie artėjančius "Comenius" projekto renginius, pamiršę, kad klausėm (arba apsimetę, kad pamiršom) vėl klausiam to paties. Išsitaisiau iš aštuoneto į devynis. Laiminga.
Paskui dailė. Visi snapchat'inom, buvo smagu. O ir kad nedirbam, mokytoja nekriokė.
Klasės valandėlė - vėl šnekėjom dėl "Comenius" renginių. Per suvaidintas vestuves būsiu jaunosios mama. Jaunoji - mano bendraamžė. Rupšis juokės: "dar gimt nespėjai o jau vaikų prisidirbai".
Vėliau keliavau į muzikos mokyklą. Atpyliau pusantros valandos, pradėjo akordeonas patikti labiau nei itin itin minimaliai. Vėl laiminga.
Po menuškės valgiau čeburėką, laukiau autobuso. Autobuse sulaukiau žinutės iš asmens, iš kurio mažiausiai tikėjausi sms'ų. Tas jausmas, kai bandai nesusijuokti ir būna maždaug taip "idiotiškai šypsosi".
Namie neribotas kimaras. Hyp hyp horeeeei!
Gal ir nebuvo toks blogas trečiadienis?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą