Nei me nei be - tai apie Aną, tai apie šokoladą

Vakar gavau, šiandien pabaigiau Anos Frank dienoraštį. Patiko, galbūt labiausiai prie knygos pritraukia tas faktas, jog visa tai rašė ne profesionalus rašytojas, o mano metų paauglė. Nebuvo vietų, kurios pravirkdytų, priverstų balsu juoktis ar keltų kitokias emocijas. Visgi - tai paprastas dienoraštis. Žinot, kas pasikeitė nuo XX a. iki dabar? Amžius vaikų, sužinančių visus tuos dalykus. Taip keistai atrodė, kai keturiolikmetė ima aiškintis, kas tiksliai pas bernus kelnėse randas, o šiandien jau net vadovėliuose dvylikamečiams rašoma (jau nekalbu apie šiaip žinojimą ir be biologijos vadovėlių).
Nebuvo knygoje vietų, kur galėčiau išsirašyti citatų, nes mintys - kaip mano. Tik vieną Anos mintį nusirašiau (nuotraukoje gal kažkiek matyti...)
Ko labiausiai trūko? Pabaigos. Taip norėjosi, kad kažkas vaizdžiai būtų aprašęs, kaip naciai įėjo į slėptuvę, kaip juos išvežė į stovyklasi tik surašyta kas, kada ir kaip mirė. Ech, graudu. Tikrai trūko pačio įdomumo.

Šiandien pirmą kartą per atostogas iškišau nosį laukan. Vėlgi - per prievartą (įnešti malkų ir iki parduotuvės, avižinių dribsnių parnešti...). Velnias, kaip tingiu. Dar taip nėr buvę...
Geriausias dalykas per visą dieną - mamos išvirtas karštas šokoladas. Tik pradėjus jį gerti sakiau, kad išgerčiau kokius penkis puodelius, bet įpusėjusi antrąjį supratau, jog labai nusišnekėjau. Taip buvo gaila išmesti tokią skanybę - net pusę puodelio! Niekas nenorėjo (ir vieno buvo kitiems užtekę...), tai šiaip ne taip išpliumpiau savąją antrąją porciją. Dabar apie kažką saldaus net pagalvoti nenoriu. Brr. (Niftiemu, bet kas man jaunai)

Ačiū visiems, kurie pasiūlė knygų - sąrašas tapo tikrai netrumpas ir jei tik bus daugiau laisvo laiko, skaitysiu. Oj, skaitysiu tol, kol akys išlįs iš akiduobių ir tapsiu visiškai akla (ir net ne pusiau akla, kaip dabar). Nors tikiuosi, kad neprireiks man tos aklųjų lazdelės ir akinių. Brr.

Gero vakaro, nesušalkit, nesusirkit (jei jau sirgsit - pasveikit iki mokyklos, priešingu atveju mokytojai džiaugsis jūsų nematydami, chi chi) ir pasistenkit dažniau šypsotis. Juk žinau, kad tavo šypsena pati gražiausia! ;-)

*Pildau, nes nesveikai noriu kažkam išsipasakoti*

Visą vakarą nesveikai norėjau miego, bet vis su tokia mintim varčiausi lovoj: "nu Rugile, gi atostogos, kaip čia atrodys, jei nueisi miegot net anksčiau, nei į mokyklą eini? Gi ryte ilgai miegosi, iki pat dvylikos galėsi, kam čia daba taip, o vakare visos linksmybės...". Aha, linksmybės. Iš neturėjimo ką veikt susikūriau connected2.me anketą, neišmokau naudotis, ištryniau. Facebook'e vis spaudinėju "perkrauti" mygtuką, kol galų gale nieko naujo nebeparodo. Parašiau porai draugų, kuriems retai rašau - užsiemę, tad "su kuriais dažniausiai bendrauju" net netrugdžiau. Galų gale peržiūrėjau senas nuotraukas, apsiverkiau (mintyse. Šį kart realiai neverkiau, per daug tingiu) ir nusprendžiau dabar jau eit miegot. Jau visa valanda, kaip vartausi, o užmigti negaliu. Nors miego noriu, labai netgi. Ryte vėl būsiu juodais paakiais, bet koks skirtumas? Vis vien iš namų nelįsiu.

Ech, labanakt, reikia bandyt nulūžt...