Fainiausias vakaras šiais mokslo metais. Aš rimtai sakau jums - pats pačiausias party, bet iki Kalėdinio karnavalo.
Kai visi maždaug susirinkom, auklėtojos kabinete pasileisdom pačias geriausias dainas - "Margarita", "Kažkada", "Raudoni šermukšniai", "Juoda orchidėja" ir kitus hitus. Tūsinom, o jei kitaip - apšilinėjom prieš vestuves.
Jau pakankamai pavargę pradėjom vaidinti vestuves (man vėl pakeitė galvos apdangalą, atrodžiau kaip kūdikis iš reklamos "Baby born baby born!". Šiaip viskas normaliai, nesusimaišėm, suvaidinom labai gerai (bent jau mokytojai taip sakė. Bet ar gadins vakarą jaunimui tiesą sakydami?). Šokyje nesusimaišiau (!!!).
Persirengėm, puolėm valgyt. Tradiciškai - kol dar yra, desertas, tada kitas rimtas maistas. Atsisėdom priešais visą salę už stalų, ir kaip tik pradėjo kalbas sakyti. Kalbančius tik fotografuoja, fotografuoja... O ir mes antram plane. Maždaug - šypsokis, (ne)mus fotografuoja...
Prasidėjus diskotekai beveik niekas nešoko (problemos su šviesa, nemoka išjunkti jos žmonės). Vėliau kiti aštuntokai užvedė visą salę, ir žiauriai fainiai buvo. Kai visi susikabime traukinuku ir ne visai į ritmą vis šaukia "hey", arba kai visi mažina ratą vis rėkdami... Gerklę prarėkiau, bet nieko. Lenkai nešoko (tik viena lenkiukė), turkai varė kai reikalas, belgai irgi. Žodžiu, tik lenkam nelygis.
Tarpuose tarp šokių sėdėjom ant fotelių, kur ant gretimo turkai sėdi. Klasokė demostravo (ne)tyliai savo turkų kalbos sugebėjimus, pasekmės - turkiuko kreivas žvilgsnis ir toks pedo smile.
Žiauriai daug juokėmės, iš ko, realiai net ne pamenu.
Aj, jo, dar tortą valgėm, kurio ~80 žmonių nė pusės per visą vakarą neįveikė ir prie baliaus galo šokom turkiškus šokius, kai turkai rodė savo tradicinį žingsnelį (susikūprini, išiesi rankas į šonus, spragsi pirštais ir vaikštai nuo kulnų), ir visi kartoja. Ta prasme, visi, nors ten šiaip vyrų šokis (o kas man jaunai?).
Išvažiavau kiek anksčiau nei vestuvės visiškai baigėsi, nes buvau žiaaaaaaauriai pavargusi. Ir esu. Nežinau, kaip ryt atsikelsiu į mokyklą, bet nors esu nepaprasta laiminga.
Automobilyje žiūrėjau į naktinį dangų, kuris buvo kaip niekad giedras ir gausiai nusėtas žvaigždėmis, ir susimąsčiau: kodėl tai, ko taip ilgai laukei, šitaip greitai baigiasi? Savaitėmis repetavom, ruošėm vestuves, o šast - per keletą valandų ir neliko... Net nesvietiškai liūdna pasidarė...
Iš karto atsiprašau už akies klaidas, teksto nebeskaitau, per daug pavargau... Rašiau šiandien, nes kaip visad bijojau, kad ryt nebeprisiminsiu... oj ta mano logika.
P.S. Nuotrauka iš mergvakario, bet ir šiandien viskas panašiai atrodė, tik bet tautinių rūbų ir daugiau rate. Jei atsiras kam pretenzijų dėl šios nuotraukos viešinimo - sakykit, tuoj pat trinisu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą