Kas ta laimė?

Lietuvių kalbos mokytoja uždavė mums namų darbą - pagal duotus klausimus paimti intervių iš savo močiutės/senelio (kitoms grupėms buvo liepta apklausti bendraamžius arba tėvus). Močiutės atsakymai man pasirodė... Per daug močiučiški. Galvoja ilgai ir nuobodžiai, atsako trimis žodžiais. Na, nesvarbu. Jai atsakinėjant, ėmiau mąstyti: o kaip aš atsakyčiau į šiuos klausimus? Taip bemąstant, nusprendžiau čia pasidalinti savuoju namų darbu, tik ne su močiutės, o su savaisiais atsakymais.

Kas yra laimė?
Laimė - tai jausmas, kai gali džiaugtis visa esybe. Tai jausmas, kai bent kelioms sekundėms sieloje nebelieka neigiamų emocijų. Laimė - tai keistas sutvėrimas: pagauti sunku, bet pagavus jis gali ilgam apsigyventi tavo sieloje.

Ar turėti kuo daugiau yra laimė?
Ne, tikrai ne. Turėti reikia, bet "kas per daug, tas nesveika". Kartais laimei užtenka nedidelio kiekio, bet gryno.

Kur ieškoti laimės?
Netoli savęs. Žmonės daro didžiulę klaidą, ieškodami laimės kažkur toli arba per daug nepasiekiamuose dalykuose. Laimė mėgsta paprastumą, tad tereikia apsižvalgyti - galbūt laimė tupi tau prie kojos...

Ar tarp sėkmės ir laimės būtų galima rašyti lygybės ženklą?
Ne, dėti dviejų horizontalių brūkšnelių tarp šių vertybių negalima, nors jos pakankamai panašios. Kai sekasi, esame laimingi, tačiau laimė neapsiriboja vien sėkmės momentais. Laimingi būname įsimylėję, kažkam padėję ar net varge įžvelgus pagerėjimą, o ne vien pajutę sėkmę.

Ar esate patyrę sėkmė? Kaip tada jautėtės?
Taip! Pati didžiausia sėkmė buvo aplankiusi, kai buvau pradinukė. Tada sužinojau, jog pianistų konkurse gavau diplomantės vardą, ir... Tada buvau be proto laiminga. Visgi, kokią stiprią sąsają turi sėkmė ir laimė...

Ar tas sėkmės akimirkas būtų galima pavadinti laimės akimirkomis?
Taip, nes kaip jau minėjau, laimė ir sėkmė yra labai glausdžiai susiijusios - kai mums sekasi, jaučiamės laimingi. Parodykit man nelaimingą žmogų, kuris "Teleloto" išlošė milijoną!

Kada ir kodėl jaučiatės laiminga?
Kai sugebu atsiriboti nuo aplinkos, nes tada galima pamiršti visas bėdas.
Kai slenka laikas, kurį ateityje norėsiu pakartoti, nes tos akimirkos leidžia viską užmiršti, šypsotis lygi pat debesų ir džiaugtis šia sekunde.
Kai artimieji be galo laimingi, nes laimė - užkrečiamas dalykas.

Kad jausumeisi laimingas, reikia ar nereikia elgtis pagal nustatytus principus?
Ne, tikrai nereikia! Principai ir yra viena iš pagrindinių kliūčių, trugdančių pasiekti laimės jausmą. Pavyzdžiui, jei tau atrodys ne lygis susipažinti su nuskurusiu žmogumi, tu nepatirsi laimės akimirkų, kurias galbūt būtum jautęs su tuo nusmurgėliu. Jei nežengsi pirmo žingsnio susitaikymo link - galbūt niekada vienas kitam neatleisite ir visą gyvenimą jus grauš sąžinė...

Kokios dorybės susiijusios su laime?
Nuoširdumas, sąžiningumas - turbūt niekada nebūsime laimingi melo apsuptyje.
Tinkamų vertybių puoselėjimas - atsukdami nugarą geroms vertybėms, daugiau dėmesio kreipsime į bemaž nereikalingas, o nuo to nesijausime laimingesni.
Tikrumas - dviveidystė nei vieno laimingo nepadarė.

Kodėl laukdami džiaugsmingų gyvenimo akimirkų išgyvename jaudulį ir nerimą?
Paprasčiausiai todėl, nes bijome, jog tos laimės niekada nerasime. Bijome būti akli ir praleisti džiaugsmą pro šalį, bijome likti amžinai nelaimingi. Arba todėl, jog bijome, kad ta laimė nebus tokia saldi, kokią ją įsivaizdavome.

Kada paskutinį kartą džiaugėtės savo gyvenimu?
Šiandien. Tiksliau - dabar. Džiaugiuosi savo šiandiena, kad ir kokia ji bebūtų buvusi. Džiaugiuosi, nes ji praėjo - vienu pirmadieniu mažiau. Džiaugiuosi savo gyvenimu, nes nusimato nemažai veiklos ir būtent tokios, kokią mėgstu.

Ar gali žmogus jaustis laimingas, kai šalia esančius žmones kamuoja nesekmės, liūdesys, nerimas?
Ne, nes visi jausmai - laimė, liūdesys, skausmas yra užkrečiami. Jie kaip virusas: dauginasi ir plinta nuo kiekvieno prisilietimo su kitu asmeniu. Tačiau mes turime imunitetą - galime apsiginti, neprisileisti liūdesio viruso ir platinti tik įvairias laimės formas.

Taip būčiau atsakiusi aš. O kokius atsakymus Tu būtum surašęs? Labai būtų džiugu, jei į šiuos klausimus atsakytum, nesvarbu kur - komentaruose, savajame tinklaraštyje ar tiesiog tyliai savo mintyse.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

321

   320. Tiek įrašų čia sutilpo per 3 metus. Tiek minčių, tiek jausmų. Tik galybė eilučių. Galybė manęs. Per daug? Galbūt. Bet ne. Būtent tie...