Nuoširdžiausi sveikinimai! (Šįkart jie tikrai nuoširdūs, nemeluoju)

Jaučiu, kaip 2015-ieji jau kvėpuoja man į nugarą. Jaučiu, kaip jie tuojau perlips man per galvą, užgrobs visą mano menką asmenybę ir atims pačius gražiausius prisiminimus. Viliuosi, kad viską, kas priverčia širdį suvirpėti, pavyks išsaugoti ryškų ir niekad neblėstantį. Nenoriu, kad šie, 2014-ieji metai, baigtųsi. Tiesiog nenoriu, nes šiemet turėjau viską, ko gali norėti mano menka siela - draugų, nuotykių, nuovargio ir poilsio, prisiminimų, juoko ir naujų, dar neatrastų potyrių. Nesvarbu, kad visa tai su manim buvo ne visada. Svarbu, kad išvis buvo. Už tai galiu būti dėkinga. Ir esu.

Nerašysiu šiemet jokių tikslų, kaip nerašiau ir seniau. Lai viskas rutuliojasi savaime. Lai visos svajonės rieda tolyn, tačiau palikdamos žymę, jog jų buvo siekta. Visai kaip riedėti paleistas siūlų kamuoliukas.

Tikslų sau raštu neišsikelsiu, tačiau likėjimų (kitiems ir sau) prirašysiu. Net jei tai neturės jokios įtakos svajonių išsipildymams. Nors... Kas žino.

Taigi Tau, Tavo draugui, Tavo artimam ir kitam, apie šį tekstą nieko nežinančiam, noriu palinkėti:

◆ Ryžto, ištvermės ir kantrybės.
Lai Tavo nenumaldomas noras kažkuo tikėti niekad nesibaigia. Lai neišsenkančios jėgos užpildo Tave būtent tada, kai labiausiai reikia. Ir lai kantrybė su Tavim būna visada, nes kartais gero tenka netrumpai palaukti.

◆ Drąsos kasdien pasakyti "Šiandien geriausia diena gyvenime!".
Net jei tądien nesijauti visiškai laimingas. Net jei Tavo naujas kelnes purvu apdrabstė pravažiuojantis automobilis ir net jei iš nuovargio tiesiog norisi griūti kur nors po artimiausiu krūmu. Kartais saldus melas geriau už karčią tiesą, net jei tiesa būna per daug akivaizdi. Kartais geriau "užsikuoduoti" save teigiamais žodžiais ir mesti laukan visą negatyvą.

◆ Nebijoti būti vaikiškam.
Vaikams viskas daug paprasčiau. Jiems nereikia didelių problemų, todėl visos bėdos atrodo menkesnės. Jiems, kad pasiektų laimę, reikia tikrai nedaug, todėl jie yra laimingiausi sutvėrimai žemėje. O kas svarbiausia - vaikams nereikia daug, kad suprastų, jog yra mylimi. Nebijok suvaikėti, pamatysi, šypsotis ir gyventi bus daug lengviau.

◆ Nesibaiminti rizikos.
Jokiu gyvu ne visur ir ne visada, tačiau dažniausiai. Nebijok nusvilti, išgyti ir vėl bandyti, nes tik tada jausi, jog gyveni. Tik tada suprasi, jog verta pačiam būti Rizika, kairėje turėti pasisekimą, o dešinėje - praradimą. Nebijok eiti plonu lynu ir žiūrėti, kurion pusėn krisi - kairėn ar dešinėn, nes tik tada suprasi, kad verta.

◆ Paprasto nuoširdumo.
Jo šiuolaikiniame gyvenime labai trūksta, o kalti ne kas kitas, tik mes patys. Pradėk nuo savęs: ar esi pakankamai nuoširdus, sakydamas naujametinius linkėjimus? Ar visada artimiems žmonėms sakai tik tiesą? Ar visada ir atrodai, ir esi laimingas? Jei Tu būsi nuošidus, jau busi viena dalele sumažinęs nenuoširdžiųjų skaičių! O jei ne Tu vienas taip, o daugelis aplinkinių?

◆ Ramybės, kai triukšmas aplinkui.
Nemeluokim - net didžiausiems aktyvistams reikia atgaivos sielai ir protui. Tad lai ramybė pasiekia giliausias Tavo organizmo kertes - ypač, kai to labai reikia. Lai ji leidžia pailsėti Tavo kraujui, kad po to vėl galėtum būti Rizika, kad galėtum toliau svyruoti tai kairėn, tai dešinėn, kad galėtum toliau ieškoti kažko seniai pamesto.

◆ Talento iš galybės raktų išsirinkti tą vienintelį.
Sugebėk tarp milijardo spynų atrasti savąją ir tarp begalybės raktų atrasti sau tinkantį. Lai ta spyna būna Tavo laimė, o raktas - kelias į ją. Lai šio rakto ieškojimas bus ilgas ir varginantis, tačiau patikėk - laimės skonis atpirks viską.

Lai šie, jau po kojomis besipainiojantys 2015-ieji metai būna geresni nei visi buvę kartu sudėjus. Padaryk taip, kad metų pabaigoje eilinį kartą galėtum šaukti: "Šitie metai buvo geriausi mano gyvenime!"

Laimingų, sėkmingų ir užsispyrusių 2015-ujų!


2 komentarai:

321

   320. Tiek įrašų čia sutilpo per 3 metus. Tiek minčių, tiek jausmų. Tik galybė eilučių. Galybė manęs. Per daug? Galbūt. Bet ne. Būtent tie...