Apie nieką

Jei kartais užklydai į mano tinklaraštį, nenustebk, kad čia visai nevykusi vasara. Iš tikrųjų, čia viskas keisis, o dabar tiesiog aš pamąsčiau apie vasarą ir pasiryžau išmokti naudotis photoshop programa. Kam? Kad gebėčiau pati pasikeisti dizainą, greičiau (kai jau išmoksiu) sutvarkyčiau schemas ir iliustracijas darant NMA namų darbus ir daug kitų. O jei kalbant, dėl ko mąsčiau apie vasarą, tai aš tiesiog nežmoniškai pavargusi. Mintys šviesios, gyvenimas juodas. Keistas derinys, tiesa?

Šiaip aš neturėjau išsaugoti nebaigto dizaino, bet netyčia nuspaudžiau knopkę ,,taikyti tiklaraščiui". Ir tada visai tyčia atėjo močiutė ir įsakė padėti kompiuterį, nes jau per ilgai buvau prie jo su skaudančia galva. Kadangi mano močiutė karingesnė net už mane, net nebandžiau ginčytis.

Baigsiu gal po savaitės, gal po dviejų. Žinot, ne visada lengva gyventi kaime, lįst į visokias peklas, kurias begali (olimpiados, konkursai, būreliai) ir dar stengtis išmokti kažką. Tokiu atveju tenka kažką paaukoti... nors ir būna gaila.

Jaučiuos kaip kiaušinis, iš kurio išpylė visą turinį. Paliko tik kevalą ir lašelį baltymo, kuris turi jėgų laukti vasaros.

2 komentarai:

  1. Oj, labai labai laukiu vasaros. O kai atidariau tavo blogą, vos nuo kėdės nenuvirtau, galvoju: „kas čia dabar? Dabar žiema, o čia taip ryšku” ir tada supratau, kaip aš pasiilgau vasaros saulės, naktų su žvaigždėtu dangumi, šalto tvenkinio. Ech... tavo dizainas privertė mane susimąstyti. Jo spalvikės labai vasariškoss ir tai man patinka, ačiū, kad prasžiuginai!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ei, smagu, kad netyčia, pačiai kovojant su savo mintimis, pavyko prafžiuginti! ;)

      Panaikinti

321

   320. Tiek įrašų čia sutilpo per 3 metus. Tiek minčių, tiek jausmų. Tik galybė eilučių. Galybė manęs. Per daug? Galbūt. Bet ne. Būtent tie...