Ramybė.

Sušalusi mergaitė stovėjo autobusų stotelėje ir kantriai laukė savo autobuso. Ji buvo nežmoniškai pavargusi, kojos pačios linko, o nugara vos ne vos telaikė kuprinės svorį. Papūtė šaltas vėjo gūsis - mergaitė iš šalčio sudrebėjo. Nieko nepaisydama užsitempė savo šaliką aukščiau nosies. O, dabar jau geriau.
Galbūt geriausias dalykas, nutikęs tą vakarą buvo autobusas. Ne, ne tas prirūkytas ar visiškai nešildomas. Tas mažas, kur vienoje vietoje sėdynės "žiūri"ne į priekį, o į galą. Kuris yra maloniai šiltas. Ir nepaprastai minkštas.
Ji atsisėdo į atvirščią vietą ir užsidėjo ausinukus. Mergaitė visu garsu įsijungė šitą dainą. Švelnus balsas ramino mergaitės sielą, gitaros ir pianino skambesiai kėlė nostalgiją, o žemi tonai virpino širdį. Jai nerūpėjo, kad galbūt sėdinys priešais ją netgi girdi, ką ji klauso. Mergaitei nerūpėjo ir tai, ką pagalvos žmonės, kai ji žiūri į besikeičiantį peizažą už lango ir šypsosi. Taip, dabar ji laiminga, nes viskas, ko jai trūko iki pilnos laimės - tai muzika, šiluma, minkšta vieta atsisėsti ir ramybė.
Mergaitė nenorėjo, kad ši kelionė baigtųsi. Nors ausų būgneliai kone sprogo (ji nepratusi muzikos klausytis itin garsiai), bet ji jautėsi neapsakomai gerai. Laiminga. Taip, tai tinkamiausias žodis, apibūdinantis jos penktadieninę nuotaiką.
Tačiau norom nenorom ji pasiekė savo kelionės tikslą. Taip, teko pripažinti, jog tas pusvalandis ramynės buvo brangesnis už auksą. Mergaitė per tą patį šaltį kiūtino namo, tačiau persirengusi ir pavalgiusi ji krito į lovą su didžiuliu puodeliu žaliosios arbatos, ta pačia, tik tyliau grojančia daina ir savo mintimis. Taip, ramybė. Tai yra tai, ko labiausiai trūko mergaitės kasdienybėje. Dabar ji ją gavo. Neapsakomas jausmas, kai išsipildo viena iš didžiąsiu šių dienų svajonių.

O kaip slenka Tavo penktadienis? Kokios nuotaikos? Papasakok, nepaprastai noriu paskaityti, kaip kiti leidžia savo laisvadienių pradžią.

4 komentarai:

  1. Mano penktadienis praėjo įdomiai. Išvažiavom 10 valandą pas dantistą (dėl plokštelių) į kauną, paskui pasiėmėm mano stuburo nuotraukas... O likusį laiką pravaikščiojom bazėje. Ten nusipirkau pirštines ir žymiųjų gumyčių (loom bands) už 2 litus (po vieną pakelį), daugiau man nieko nereikėjo, nors pinigų tikrai daug buvo pasiimta. Kartais, taip gera žinoti, kad viskas ko tau reikia yra tik artimi šeimos nariai. ^^
    O dabar sau šildausi prie kompiuterio ekrano (:D) ir kuriu dalykėlius kurie bus reikalingi Helovynui. Ne, ne vėlinių mes tikrai nepamiršom, nes su jomis bus atskira kalba.
    Ramučio, rudens vakaro. ☕

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O, ir man penktadieniai neretai būna skirti kažko planavimui (kaip, tarkim, tavo atveju Helovyno). Džiaugiuosi, kad tavasis penktadienis nebuvo pilnas rutinos. Tau taip pat gero penktadienio!

      Panaikinti
  2. Iš asmeninių potyrių?:)
    Ta daina buvo būtent tai, ko man reikėjo paskutinėmis šio penktadienio valandomis. Viskas gerai. Viskas nuostabu. Gera.
    Gražaus savaitgalio!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aha. Visas tekstas buvo apie tądieninius mano jausmus, tik perteiktas kitu asmeniu... :)
      Smagu žinoti, kad ne vien man buvo gera ir kad ta daina užpildė tai, ko labiausiai reikėjo.
      ačiū, Tau taip pat!

      Panaikinti

321

   320. Tiek įrašų čia sutilpo per 3 metus. Tiek minčių, tiek jausmų. Tik galybė eilučių. Galybė manęs. Per daug? Galbūt. Bet ne. Būtent tie...